Astrai
Pradėkime nuo to, kad turiu omenyje astrus, kurie yra daugiamečiai, o ne vienmečius ratilius (jie dažnai astrais pavadinami). Augančių astrų tikrai pamatysite kapinėse, ir ne veltui – tai puikus augalas, žydintis ramunėlės tipo žiedais rudenį.
Svarbiausia sąlyga jam – derlingas dirvožemis. Todėl jeigu kapai yra ne smėlėtoj atokaitoj, o drėgnėsnėje geroje vietoje, tai tada astras – tikrai puikus pasirinkimas.
Veislių galybė leis pasirinkti ir ieškančiam individualumo, ir norinčiam ryškių spalvų, ir vertinančiam subtilumą. Pavyzdžiui, astras ‚Little Carlow‘, dažnai naudojamas natūralistinio stiliaus želdynuose, pasižymi ypatinga melsvų žiedų gausa. Žydėjimo metu stiebų ir lapelių praktiškai nesimato – tiek daug žiedų jis sukrauna. Užaugti jis gali iki 1 m, todėl vienas toks keras papuoš visą kapą.
Įsigydami pasidomėkite astrų veisle – vieni gali būti itin aukšti ir ažūriški (1,5 m aukščio astrai kažin ar tiktų kapams), o kiti gali būti mažučiai, auginami ne tiek dėl žiedų, o kaip gražus bordiūras. Vienas iš tokių – ‚Apollo‘. Tai kompaktiškas ir tankus 30-40 cm aukščio keras, pražystantis gausybe baltų žiedelių, panašių į ramunes. ‚Apollo‘ toks tankus, kad piktžolėms sunku su kuo konkuruoti. Be to, iš jo galima daryti žemas žydinčias gyvatvores.
Kai kuriems astrams (bet tikrai ne visiems) būdingas apatinės dalies išplikimas. Įsigydami klauskite – jeigu jūsiškiam tai būdinga, iškart pagalvokite, ką sodinti šalia, kad užstotų netvarkingą augalo apačią. Jei nebūdinga, sodinkite vieną, sodinkite du simetriškai išdėstytus kerus, arba grupę iš trijų sodinukų viename kapo kampe.
Šilokai
Šilokai, matyt, yra tobuliausias augalas kapinėms, kuris pakenčia įvairiausias negandas ir prastas sąlygas. Sausa vasara? Nieko tokio, savo mėsinguose lapuose šilokai sugeba išlaikyti vandens atsargas ir nenuleipsta dėl drėgmės stygiaus. Drėgni metai, kaip šiemet? Nieko tokio, šilokai gražiausiai žydi ir jokių blogų ženklų nerodo. Itin šalta žiema? Šilokai nekreipia dėmesio, atžels pavasarį tarsi nieko nebūtų buvę. Užpuolė šliužai? Tegul šliaužioja aplinkui ir bando atkąsti mėsingo šiloko lapo, bet bendro vaizdo jie nesugadins ir akivaizdžiai matomų skylių jūs nepastebėsite.
Šilokai pavasarį pradeda želti gana anksti. O kada jie žydi, čia jau reikia atkreipti dėmesį į šilokų rūšį ir veislę. Daug šilokų veislių žydi vasarą, ir tik dalis iš jų žiedais pasipuošia rudenį. Patikrinta laiko – ‚Matrona‘ veislė su tamsiais lapeliais ir ryškiai purpuriniais žiedais, užauganti iki 0,6-0,8 m aukščio. Tačiau medelynuose rasite ir žemesnių, ir platesnių, ir žydinčių baltai, gelsvai, rausvai, net raudonai (pavydžiui, ‚Autumn Joy‘).
Didelis šilokų privalumas – jie atrodo gerai net nežydintys. Mėsingi lapeliai augdami sukuria gražius kerus, kurie atrodo tvarkingai ir dekoratyviai. Dar daugiau – kai kurių veislių lapeliai yra ne žali, o margi arba su atspalviu (pavyzdžiui, purpuriniu).
Viržiai
Viržius rudenį parduoda visur, galima kasmet nusipirkti ir į žemę susodinti – anokia čia naujiena? Noriu atkreipti dėmesį tuos, kurie prižiūri kapines, esančias pušynuose. Jūs tikrai galite viržius ne kasmet pirkti, o sėkmingai auginti kaip daugiamečius augalus.
Niekas nepaneigs – viržiai puikiai atrodo kapuose. Kai rudenį šakos nulinksta su paskutiniais žiedais, kai jos nusvyra nuo vaisių naštos, kai suglemba nuo pirmųjų šalnų, viržiai su savo vertikaliu siluetu išsiskiria iš visų. Pasidengę galybe smulkių žiedukų, jų žiedynai šviečia ryškiai baltomis, rausvomis, violetinėmis žvakėmis. Net žiemą, kai sniegas padengia kapus, viržių struktūra išsilaiko kuo puikiausiai.
Tad kodėl viržiai dažniausiai auginami tik kaip vienmetė puošmena? Todėl, kad neįvertinamas vienas svarbus dalykas. Viržiams būtina rūgšti terpė – tik joje tinkamai vystosi tam tikri grybai, kurie apraizgo šaknis ir padeda viržiams pasisavinti maisto medžiagas. Todėl sodinti viržius reikia į rūgščią žemę. Geriausia, jeigu kapinės yra pušyne, nes tai natūraliausia viržių auginimo vieta. Sodindami permaišykite žemę su rūgščiomis durpėmis, o pasodinę apmulčiuokite nukritusiais pušų spygliais. Pamatysite, kad viržiai puikiausiai auga mūsų klimato sąlygomis. Jei pasodinote tinkamai ir viržiai prigijo, nebūtina jų vėliau nei laistyti, nei kitaip ypatingai prižiūrėti. Jie ne tik žydės rudenį, suteiks struktūros žiemą, bet ir vasarą kapus papuoš gaiviai žalia spalva.
Ką daryti po žydėjimo?
Neskubėkite augalų, žydinčių vėlų rudenį, nukirpti prieš žiemą. Augalai, kurie nesuglemba pagavę pirmąsias šalnas, paprastai gražiai sudžiūva ir savo skulptūrišką kerą išlaiko per žiemą (jeigu labai vėjuota, tai bent jau dalį žiemos). Žmones, kurie itin reiklūs tvarkai, palikti stagarai gali erzinti. Tačiau vertinant natūralų augalų ciklą, jie gali padėti augalui išgyventi per žiemą.
Pašalinus antžeminę augalo dalį, jis lieka nepridengtas prieš žiemą, tada reikia papildomai mulčiuoti, ypač jautresnius augalus. Pavyzdžiui, viržius nukirpti prieš žiemą – pirmas žingsnis, kad jie neišgyventų iki pavasario. O palikti sudžiuvę žiedynai gali net ir žiemą papuošti kapus, juose reljefas bus ne toks lygus. Be to, natūralumas yra ne tik madingas, bet ir labai simboliškas kapuose.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų Geltonas karutis vadovė.
