Skirtingoms dangoms – skirtingos pridėtinės dalys
Vien dėl prastos kokybės tvirtinimo elementų gali būti sugadinta kokybiška danga. „Geriau iškart rinktis kad ir šiek tiek brangesnius, bet kokybiškus stogo tvirtinimo elementus, nes po kurio laiko pro nekokybiškus sraigtus ar savisriegius gali imti tekėti vanduo. Dėl to trumpėja medinių stogo dalių tarnavimo laikas“, – tvirtina statybinėmis medžiagomis prekiaujančios UAB „Lankava“ vadybininkas Povilas Sukarevičius.
Stogo dangos priedus parduodančios įmonės „Eurosystem Polska“ produkcijos atstovas Baltijos šalims Tadas Jukna teigia, kad stogas bus ilgaamžis tik tokiu atveju, jei bus užtikrintas jo sandarumas ir tinkamas vėdinimas. „Stogas turi būti ne tik vėdinamas, bet ir nepraleisti drėgmės, todėl papildomi elementai yra būtini“, – sako T. Jukna.
Skirtingoms stogo dangoms yra naudojami skirtingi tvirtinimo elementai. Skardos lakštai prie laikančiųjų konstrukcijų tvirtinami specialiais savisriegiais sraigtais su tarpikliais, kurie užtikrina sandarumą tarp varžto ir stogo dangos. 1 kvadratiniam metrui skardos vidutiniškai tenka 9 sraigtai. „Rekomenduočiau netaupyti tvirtinimo elementų sąskaita, nes naudojant per mažai sraigtų stogo danga gali prarasti hermetiškumą, o kartu nukentėti ir stogo sumontavimo kokybė“, – teigia P. Sukarevičius.
Vienam bituminiam 10 bangų lakštui, kuomet šlaito nuolydis yra 15 laipsnių ir didesnis, privirtinti reikia 19 vnt. vinių su specialiomis plastikinėmis galvutėmis. Kuo stogo šlaito nuolydis mažesnis, tuo mažiau vinių reikia. Jei stogo grebėstai metaliniai, tuomet banguoti bituminiai lakštai tvirtinami savisriegiais su specialiomis plastikinėmis galvutėmis.
Beveik kiekvienai čerpių rūšiai pritaikyti specialūs laikikliai. Kiek jų reikės, priklauso nuo stogo nuolydžio ir vėjo zonų. Naudojant laikiklius čerpės yra patikimai pritvirtinamos prie stogo konstrukcijos, o pažeistas jas lengva pakeisti.
Dengiant stogą bituminėmis čerpelėmis, ant ištiso medinio pagrindo pirmiausia įrengiamas paruošiamasis hidroizoliacinis sluoksnis, o joms tvirtinti naudojama bitumo mastika ir cinkuotos vinys.
Banguotiems stogo lakštams tvirtinti naudojami 6x100 mm cinkuoti varžtai su guminiu tarpikliu. Jie turi gręžtuką, padedantį varžtą lengviau įsukti. Taip pagreitinamas darbas ir išvengiama pavojaus pažeisti lakštus. Varžto galvutė turi guminį tarpiklį, kuris užtikrina stogo sandarumą. Banguotiems „Eternit Baltic“ lakštams tvirtinti patartina naudoti to paties gamintojo varžtus, nes jie sukurti dalyvaujant įmonės specialistams, kad idealiai tiktų Lietuvos klimato sąlygoms ir atitiktų banguotų lakštų dengimo reikalavimus.
Itin didelis dėmesys – sandarumui
T. Jukna pabrėžia, kad dengiant stogą svarbiausia užtikrinti jo sandarumą, todėl pataria didesnį dėmesį skirti rizikingesnėms vietoms: kraigui, kaminui ir stogo dangos sandūrai. „Galima dėti bet kokią stogo dangą, tačiau jei tinkamai neužsandarinsime kraigo, stogo aplink kaminą ir stogo dangos sandūrų, nenaudosime tinkamų sandarinimo priedų, vėliau kils rūpesčių – pripustys, pritekės vandens“, – teigia „Eurosystem Polska“ atstovas.
Jam pritaria ir garantinę stogų priežiūrą vykdančios UAB „Vedu“ vadovas Laimonas Gečas. Pasak L. Gečo, naudojant neoriginalius stogo dangos priedus daugiausia problemų vėliau kelia būtent stogo kraiginė dalis. Ji turi būti užsandarinta itin kruopščiai, todėl būtina naudoti papildomas sandarinimo priemones. Už jas tenka papildomai mokėti, ir bendra stogo montavimo kaina gerokai išauga. Todėl L. Gečas neabejotinai pataria rinktis originalius stogo priedus.
Dengiant stogą banguotais lakštais nepavyks išsiversti ir be specialios virvės, kuri naudojama sandarinant originalių detalių (kraigų) sandūrą. Sandarinimo virvę rekomenduojama naudoti, kai stogo nuolydis yra 7−10 laipsnių, kad, pavyzdžiui, pustant nesusidarytų vadinamieji sniego maišai.
Dengiant stogą „Eternit Baltic“ gaminamais banguotais stogo lakštais ir siekiant jo vientisumo bei sandarumo patartina naudoti ir to paties gamintojo briaunos ir kraigo gaubtus, kraigo gaubtus, vėjalentes. Po briaunos gaubtais įrengiama vėdinamoji sandarinimo juosta. „Namas tokiu atveju atrodo vientisas, nes detalės yra pritaikytos prie dangos. Be to, įvairūs neoriginalūs ar savadarbiai skardos gaminiai neatkartoja, pavyzdžiui, banguotų lakštų ar skardos profilio ir bendras stogo vaizdas tampa neestetiškas“, – tikina UAB „Vedu“ vadovas.
Stogas stogui nelygu
Vis dėlto tiksliai atsakyti į klausimą, kiek kuriai stogo dangai reikia specialių tvirtinimo detalių ar papildomų stogo konstrukcinių elementų, sudėtinga. Kaip teigia ekspertai, kiekvieno namo stogas yra individualus.
„Neseniai mūsų įmonei teko dengti 130 kvadratinių metrų ploto stogą, jam reikėjo 172 papildomų detalių. Tai išties labai daug, tačiau yra tekę dengti ir 200 kvadratinių metrų ploto stogų, kuriems teprireikė 50−60 detalių“, – pasakoja L. Gečas ir priduria, kad viskas priklauso nuo stogo tipo: ar tai vienšlaitis, ar dvišlaitis, ar daugiašlaitis stogas.
T. Jukna atkreipia dėmesį, kad stogo priedų kiekis, ir, žinoma, kaina labiausiai priklauso ne nuo dangos tipo, o nuo stogo konstrukcijos. „Kuo ji sudėtingesnė, kuo daugiau yra vadinamųjų stogo mazgų, kuriuos būtina užsandarinti, tuo daugiau reikia stogo priedų“, – tikina jis. Priklausomai nuo stogo konstrukcijos, papildomi elementai gali atsieiti 5−40 proc. stogo dangos kainos.
Kad ir kokio tipo stogo dangą išsirinktumėte – banguotų lakštų, keraminių čerpių, bituminių lakštų, čerpelių ar skardos, – reikia turėti omenyje, kad ji sudaro tik dalį viso stogo kainos, ir nepamiršti į sąmatą įtraukti priedų bei tvirtinimo elementų. Stogas gali sudaryti ir trečdalį viso namo kainos. Vis dėlto jį verta dengti kokybišką ir rinktis tik originalias tvirtinimo medžiagas. Juk niekas nenori stogo remontuoti jau po penkerių ar dešimties metų.
