Šermukšnių iš erškėtinių šeimos augalų genties yra 100 rūšių. Lotyniškas rūšies pavadinimas aucuparia reiškia „vilioti paukščius“. Taip šermukšnis vadinamas todėl, kad gražiomis jo uogomis gaudytojai viliodavo paukščius.
Nereiklus augalas
Šermukšnis – 4–20 metrų aukščio medis arba krūmas. Jis žydi gegužės-birželio mėnesiais, vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, uogos ilgai kabo ant šakučių, net iki šalnų. Vaisiai – uogos – rutuliški, ryškiai raudoni, sultingi, karčiai saldaus skonio. Šermukšnis dauginasi sėklomis ir šaknų atžalomis.
Lietuvoje auga lapuočių ir mišriuose miškuose, kirtimuose, pamiškėse, krūmuose ir auga paprastasis šermukšnis. Jis dažnai auginamas soduose, sodybose bei parkuose. Šermukšniai – dekoratyvūs medingi augalai, tinka miestų ir pakelių želdinių apsauginėms juostoms. Šermukšnio uogos rudenį ilgai puošia sodybas ir pakeles. Augalas nereiklus dirvožemiui, apšvietimui, atsparus šalčiams.
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai teigia, kad jeigu šermukšniai gausiai raudonuoja, bus ankstyvas ruduo ir šalta žiema.
Naudojama vaistams
Vaistams vartojami laukinių ir kultūrinių šermukšnių vaisiai-uogos. Vaisiai skinami visiškai prinokę rugsėjo-spalio mėnesiais. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovyklėje ne aukštesnėje kaip 50–60 laipsnių temperatūroje.
Šermukšnių šviežiuose vaisiuose yra vitamino C, karotinoidų, sacharidų, flavonoidų, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, vitamino E, mineralinių medžiagų, mikroelementų. Šermukšnių uogose vitamino C yra kelis kartus daugiau negu obuoliuose ir citrinose.
Iš vaisių gaminami užpilai, nuovirai, šviežių vaisių sultys, sirupai, uogienės, džemai, įeina į vitamininių arbatų mišinių sudėtį, ruošiamos vonios.
Šermukšnių vaisiai – polivitaminų šaltinis. Jie pasižymi sutraukiamosiomis ir tulžies bei šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis. Vaisiai vartojami sergant avitaminoze, slopina procesus bei dujų susidarymą žarnyne. Tinka sergant mažakraujyste, kepenų ir inkstų, virškinamojo trakto ligomis, hemorojumi, cukriniu diabetu, lėtina ateroskleroze, mažina kraujo spaudimą, gerina medžiagų apykaitą. Farmacijos pramonė gamina vitamininus mišinius į kurių sudėtį dedama džiovintų šermukšnių uogų.
Liaudies medicinoje šermukšnių vaisių nuoviras vartojamas kraujavimui stabdyti, prakaitavimui skatinti, viduriams laisvinti, plaučių ligoms ir reumatui gydyti.
Šviežių vaisų sultis galima gerti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Uogas galima kramtyti sergant parodontoze.
Kosmetologijoje šermukšniai plačiai naudojami kremų, losjonų, kaukių, šampūnų gamyboje.
Paprasti receptai
Gaminama arbata (polivitamininė), kuri vartojama kartu su medumi, taip pat gaminamas mišinys su šermukšnių uogomis peršalus arba sloguojant, vaisių užpilas.
Hipertoninei ligai, inkstų uždegimui gydyti, ypač rudenį ir žiemą, reikia vartoti šviežias vaisių sultis, po šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgį, skrandžio sulčių rūgštingumui padidinti – po arbatinį šaukštelį 20–30 minučių prieš valgį.
Šermukšnių vaisių nepatartina vartoti padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant akmenlige, viduriuojant.
Maistui renkami vaisiai po šalnų, nes jie būna saldesni, iš jų gaminama uogienė, marmeladas, actas, vynas, gira, likeris, spaudžiamos sultys.
Šermukšnių uogos yra ne tik vitaminų šaltinis, bet yra naudingas vaistas ir maistas, tik jas reikia vartoti saikingai.
Šaltinis: snaujienos.lt.
