Romainiuose gyvenanti D.Žiurinskienė šią vasarą pagaliau džiaugiasi ketverius metus kurtu grožiu. Ant prie namų esančios pirties stogo klesti ir žydi įvairūs augalai.
Moteris pastato stogą apželdino pati. Prireikė nemažai kantrybės, darbo ir eksperimentų, kad neįprasta pieva džiugintų jos šeimą ir stebintų kaimynus.
Dabar apie tai, kokie augalai tinka auginti ant stogo ir kaip juos prižiūrėti, moteris gali kalbėti ilgai ir kitiems patarti.
Apželdinimo specialistai taip pat pažėrė patarimų, ką daryti, kad neįprasti stogai džiugintų ir net saugotų nuo gaisro.
Norėjo natūralios dangos
Stiklo lakštų specialistė D.Žiurinskienė pasakojo, kad drauge su šeima ilgai svajojo apie nuosavą namą. Svajonei pagaliau išsipildžius, greta namo pasistatė ir rąstinę pirtį.
„Norėjau, kad šeimą suptų natūralios medžiagos. Todėl kai pirtis buvo pastatyta, nusprendžiau, kad jos stogas taip pat turi būti dengtas ne kokia nors įprasta danga“, – pasakojo kaunietė.
Pirties gamintojai jai parodė pavyzdžių, kaip namų ar kitų pastatų stogai apželdinami Norvegijoje. Tokios pievos ant stogų moteriai patiko ir ji ėmėsi darbo.
Veja neatlaikė šalčio
Iš pradžių stogą buvo nuspręsta apželdinti ritinine veja.
„Į kiemą buvo atvežta daug žemių ir 80 kvadratinių metrų ritininės vejos. Ant stogo įrengta reikiama hidroizoliacija. Tada patys savo rankomis kėlėme žemes ir žolės ritinius“, – prisiminė moteris.
Tačiau per vasarą nuo karščio žolė parudavo, žiemą pašalo. Tapo nebegraži.
„Šaknys nebesiekė po specialiu tinklu pažertos žemės, todėl išgelbėti vejos nebuvo įmanoma. Teko galvoti, ką daryti“, – pasakojo D.Žiurinskienė.
Vaikščioti ant stogo nebijo
Tada kaunietė pradėjo domėtis, kokie augalai yra atsparesni ir sparčiai plinta, gražiai atrodo.
Nuo stogo nuplėšus pasenusią žolę, vėl ant jo buvo pilamas naujas sluoksnis žemės, įrengta laistymo sistema. Tada kaunietė sodino šliaužiančius kadagius, šilokus, čiobrelius, perkūnropes bei įvairias samanas.
„Iš pradžių stogą reikėjo dažnai ravėti. Taip pat pirmaisiais metais kai kuriuos augalus nuplovė lietus. Juos reikėjo sodinti iš naujo. Vėliau, kai augalai sutvirtėjo, išplito, piktžolių ėmė augti mažiau“, – pasakojo D.Žiurinskienė.
Tačiau nužydėjusių augalų stiebus reikia nukirpti, augalus nuolat puoselėti. Todėl dirbti tenka tikrai nemažai.
D.Žiurinskienė prisipažino, kad bijo aukščio.
„Tačiau ant savo stogo lipti kopėčiomis ir ant jo dirbti, vaikščioti nebijau“, – tikino moteris.
Nuolatinis sunkus darbas davė savo vaisių. Dabar ilsėdamasi namo balkone šeima grožisi žydinčiu stogu, mėgaujasi augalų skleidžiamais aromatais. Kai užsinori čiobrelių arbatos, jų pasiskina tiesiog iš savito gėlyno.
Šiuo moters sumanymu stebisi ir kaimynai. Kai augalai tik buvo sodinami, aplinkiniai smalsiai dairydavosi, ką kaunietė veikia ant stogo.
„Nors patarti, kaip auginti pievą ant stogo, galiu, aplinkiniai juo tik pasigroži, užveisti žolynų ant savo pastatų nebando. Matyt, supranta, kad reikės daug ir atkakliai dirbti“, – sakė kaunietė.
D.Žiurinskienė pasakojo, kad vyro laisvalaikio pomėgis yra žvejyba, jos – augalai.
„Vos tik jis išsiruošia žvejoti, grįžęs namo jau randa ir prie namų pasodintų naujų augalų“, – šypsojosi kaunietė.
Galima išgauti net įvairių ornamentų
Tautvydas Gurskas
Kraštovaizdžio specialistas
„Apželdinti pastatų stogai turi kelis privalumus. Namuose, kurių stogai apželdinti, vasarą būna vėsiau, o žiemą – šilčiau. Taip pat drėgna žemė ir velėna, ypač jei įrengta laistymo sistema, apsaugo nuo gaisrų pavojaus. Todėl pirties stogus labai tinka apželdinti.
Tokie stogai ir atrodo originaliai. Kaunietė tinkamai pasirinko augalus, kuriais apželdino savo stogą. Jie atsparūs mūsų klimato poveikiui.
Tik jei sodinami kadagiai, jiems žemės sluoksnis turi būti storesnis nei šilokams, kitiems sukulentams, čiobreliams ir samanoms. Kitaip žiemą kadagiai gali nušalti.
Būna gražu, jei ant stogų įrengiamos tikros pievos, tačiau jas reikia šienauti. Jei žmonės augina triušus ar ožkas, šie gyvūnai pievą ant stogo puikiai „nušienauja“, aukščio jie nebijo.
Apželdinant stogus būtų geriau įrengti ir laistymo sistemą. Nors atrodo, kad lietaus netrūksta, nuolatinis vejos laistymas praverčia, jie atrodo geriau.
Svarbu įrengti ir tinkamą drenažo sistemą, taip pat apskaičiuoti stogo apkrovas. Reikia atsiminti, kad pavasarį tirpstant sniegui stogo danga tampa labai sunki. Blogai apskaičiavus apkrovas konstrukcijos gali neatlaikyti.
Ant stogų augalus galima ne tik sodinti, bet ir sėti. Sėklos kainuoja pigiau nei augalai. Iš sėklų galima išbarstyti ornamentus, vardus arba žodžius, kurie išryškės augalams sužydėjus.“
