Moteris žino, kad tokio dydžio šiltnamyje užaugintų daržovių 4 asmenų šeimai užteks. Tame pačiame šiltnamyje agurkų ankstyvam derliui Liudvika pasisodino trejetą, nors jiems reikia visai kitų sąlygų nei pomidorams. Juk agurkai mėgsta drėgmę ir nepakenčia skersvėjų, o pomidorai, atvirkščiai, nemėgsta šiltnamyje užsistovėjusios karštos drėgmės.
Dabar pagrindinis moters darbas – kariauti su pomidorų šoniniais ūgliais. Liudvika kiekvienam pomidorui leidžia auginti tik po vieną stiebą – visus šoninius be gailesčio šalina. Nes savaitę nesužiūrėsi – ir ūgliai pasipuoš žiedais, o kaip ir gaila juos šalinti, bet pririšti būtina.
Visus pomidorus moteris rinkosi aukštaūgių veislių, juos pririšo prie bambukinių pagaliukų, tačiau ir be virvelių neapsiėjo. „Tad tikrai neverta pirkti tų pagaliukų, nebent armatūros strypelius arba specialius metalinius strypelius pomidorams prilaikyti, kokių 2 metrų ilgio, – jie tvirti ir ne vieniems metams užteks, atlaikys gausiai vaisius užmezgusius augalus. Neseniai moteris sužinojo, kad kiek pristabdyti pomidorų šoninių ūglių augimą galima, jei kerpant tokius ūglius paliekamas maždaug 5 cm kotelis, – tuomet šioje vietoje naujas šoninis ūglis nebeatauga.
Pirmąkart apsodindama šiltnamį moteris kiek per tankiai susodino daigus – jiems ūgtelėjus, pasidarė pomidorų miškas, o tokį suvaldyti sudėtinga.
Liudvika į laistytuvą vandenį pila tiesiai iš krano, tada iškart – ant pomidorų krūmo. Kartą per dešimt dienų ant vieno pomidorų krūmo išlieja 5–8 litrus vandens, nelygu, kokia temperatūra lauke. Per karščius šiltnamį laisto dažniau.
Pomidorus Liudvika mulčiuoja ką tik nupjauta žole. Mulčiavimas išsprendė kelias problemas – žemė mažiau išdžiūsta, dirvožemis lieka purus, todėl nereikia purenti, o piktžolių per mulčio sluoksnį prasikala vos viena kita, bet ir tos lengvai iš puraus grunto išsirauna.
Oro temperatūrai šiltnamyje pakilus virš 30 laipsnių, pomidorų žiedai tampa sterilūs ir nebeužmezga vaisių, todėl labai svarbu gerai vėdinti. Paprastai kaunietės šiltnamyje nuolat būna atidarytos abiejų galų durys, net naktį.
Nuošalioje sklypo vietoje rūgsta užraugtos dilgėlės. Šis parūgęs skystis, atskiestas vandeniu, – puiki trąša, tiesa, ne itin kvapi.
„Pomidorus auginu jau dešimt metų ir galiu drąsiai sakyti, kad jų derlius priklauso vos nuo trijų dalykų: mikroklimato šiltnamyje, tinkamo laistymo bei ligų profilaktikos.“
Dar keli patarimai, kuriuos Liudvika surinko keliose feisbuke susibūrusiose pomidorų augintojų grupėse:
Šiltnamyje ypač svarbu – mikroklimatas. Pomidorai mėgsta skersvėjus, kurie ne tik saugo nuo tokių ligų kaip maras, bet ir gerina augalų apsidulkinimą, skatina žydėjimą, tačiau nemėgsta nuolatinės drėgmės, todėl laistomi retai, bet gausiai, tik stengiantis nesušlapinti augalo. Toks pat mikroklimatas tinka ir paprikoms, baklažanams.
O štai agurkams, melionams, arbūzams reikia šilumos ir drėgmės, apsaugotos nuo skersvėjų vietos, kitaip juos ima pulti netikra miltligė ar kitos ligos. Tai reikėtų žinoti planuojant, kokius augalus sodinsite į vieną šiltnamį.
„Maras – fitoftorozė – šiltnamį pomidorų gali sunaikinti per vieną parą“, – perspėja agronomai. Lietuvoje registruotų cheminių preparatų šiltnamio augalams nuo tokių ligų apsaugoti nėra.
Gana efektyvus būdas šiltnamio pomidorų ligų profilaktikai – apipurškimas pienu. Litrą pieno reikėtų atskiesti 4 litrais vandens ir nupurkšti augalus. Pasak augalų specialistų, taip pomidorai ne tik pamaitinami kaliu, bet ir užkertamas kelias plisti grybelinių ligų sporoms.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2017 metų birželio 4 dieną.
