Pabandykite: spanguolių nesudėtingai galima užsiauginti ir savo kieme

Spanguolių uogos naudojamos ne tik maisto, bet ir farmacijos pramonėje. Spanguolės plačiai žinomos dėl antimikrobinių savybių, jų preparatai dažnai skiriami sergant šlapimo takų ar pūslės infekcijomis.

Tačiau šiose uogose gausu ir nervinei sistemai būtinų B grupės vitaminų. Taip pat vitaminų PP, K1. Žinoma, didelis ir vitamino C kiekis, kuris gali prilygti citrinai. Spanguolių uogose esama ir organinių rūgščių. 

Vartojant spanguolių uogas pagerėja apetitas, spartėja medžiagų apykaita organizme.

Jei svajojate apie nuosavą spanguolių derlių, atminkite, kad joms tinkamiausias drėgnas, bet neužmirkęs dirvožemis, pH 4,0-5,0. Vieta spanguolynui turi būti atvira, saulėta, bet apsaugota nuo vėjo. 

Duobę spanguolėms užpildykite aukštapelkinėmis durpėmis, o paviršių padenkite 5-8 cm storio rupiu, nešarminiu smėlio sluoksniu.

Paprastai jos sodinamos iš vazonėlių, su stipria šaknų sistema kas 25-30 cm ir 2-3 cm giliau nei augo.

Šiuo laiku, gegužės pradžioje, spanguoles galite dauginti, todėl pradžiai galite įsigyti kelis krūmelius, kuriuos vėliau tiesiog padauginsite. Supjaustytus 10 cm ūglius įkiškite į paruoštas durpėse duobutes po 1-2 vienetus taip, kad paviršiuje liktų tik pora centimetrų ūglio, gerai apspauskite ir 3-4 savaites išlaikykite tinkamą drėgmę. Per šį laikotarpį ūgliai įsišaknys ir pradės augti.

Pagrindinis reikalavimas – palaikyti spanguolių dirvos rūgštingumą ir drėgmę. Tręšti reikėtų koncentruotomis kompleksinėmis trąšomis NPK santykiu 1:2:2. Geriausiai tinka fiziologiškai rūgščios trąšos: amonio sulfatas, superfosfatas, kalio sulfatas.

Spanguoles tręškite mažomis dozėmis visą sezoną iki 7 kartų. Be pagrindinių elementų reikalingi ir tokie mikroelementai kaip varis, boras ar manganas, bet tręšti jais galima tik padarius dirvožemio tyrimus.

Svarbus spanguolių priežiūros žingsnis yra genėjimas. Dera spanguolės tik ant stačiųjų stiebelių, bet priaugina daug šliaužiančių ūglių, kurie sutankėjusiuose spanguolynuose  nereikalingi. Juos augindamas augalas be reikalo sunaudoja daug maisto medžiagų ir eikvoja gyvybinę energiją, todėl  derančiuose spanguolynuose reikia šliaužiančius ūglius retinti.
Spanguoles reikia ir atjauninti, todėl būtina atlikti lauko, kuriame auga uogų krūmai, smėlinimą. Smėlį pilkite apie 3-4 cm storiu. Tai leis šaknytis nuplikusiems seniems stiebeliams. Ant įsišaknijusių užaugs statieji stiebeliai ant kurių derės uogos.

Kaip ir visus augalus, spanguoles taip pat gali užpulti ligos, todėl svarbu apie jas žinoti ir pasiruošti galimas apsaugos priemones. Štai pagrindinės spanguolių ligos.

Botriosferiozė. Pažeidžia lapus, stiebus ir uogas. Vegetacijos pabaigoje pradeda kristi lapai, džiūti stiebai. Užkratas patenka per fizinius sužalojimus. Ant uogų perneša vabzdžiai sužalodami uogas. Liga daug žalos padaro saugant uogas saugyklose, kuriose temperatūra yra didesnė nei +4° laipsniai. Ant jų atsiranda blyškių dėmelių, vėliau jos pavandeniuoja ir supūva. Mažiau serga smėliu barstomos plantacijos. Uogas sandėliuoti geriau ne didesnėje nei +2° laipsniai temperatūroje.

Fomozė. Pažeidžia lapus, stiebus, uogas. Lapų viršutinėje pusėje atsiranda tamsiai pilkų ar raudonai rudų dėmių. Labiau liga pažeidžia horizontalius stiebus. Dėmės atsiranda ant nesumedėjusių stiebų, jie vysta, vysta žiedai, uogos nebeauga, ruduoja, juoduoja ir nukrenta. 

Dėmėtligės, žievėplaišos ir uogų puvinys. Lapai tampa tamsiai rudai dėmėti, krenta, stiebai išsikraipo, žievė išilgai supleišėja, ūgliai džiūsta. Liga patenka per įvairius stiebo sužalojimus ir nepasimato, kol nepradeda nokti uogos. Ant uogų galų atsiranda dėmės, uogose gaminasi dujos, paspaudus sprogsta su garsu. Vėliau uogos susiraukšlėja ir sudžiūsta. Sukėlėjas žiemoja stiebuose, lapuose, uogose. Sporos pernešamos su lietumi, labiau plinta šaltą vasarą, užsikrečia dažniausiai birželį?liepą. Saugokite uogakrūmius nuo mechaninių sužalojimų, ilgalaikių užmirkimų.

Fomopsiozė. Labiau pažeidžia vertikalius stiebus. Jie pagelsta, vysta, vėliau tampa oranžinės ar bronzinės spalvos. Lapai nekrenta. Ant žiedų susidaro žaizdos. Užmegztos uogos neauga, dėmėtos, nenusispalvina, tampa šviesiai rudos, išsipučia. Uogos minkštimas - lipnus, paspaudus trykšta srovele. Liga plinta karštu oru dažniausiai pirmoje vasaros pusėje. Žiemoja vertikaliuose stiebuose. Todėl karštu oru spanguolynus reikia apipurkšti vandeniu. 

Moniliozė. Liga pažeidžia jaunus vertikalius stiebus. Liga panaši į nušalimus – stiebų viršūnės paruduoja ir nuvysta, stiebai tampa kreivi, lapai ruduoja ir džiūsta. Labai greitai užsikrečia žiedai, vėliau ir uogos, bet ligos nesimato kol uogos nenoksta.  Perpjovus  uogą matosi balta grybiena. Nokstant uogos nenusispalvina, pūva, mumifikuojasi. Todėl svarbu pašalinti nuokritas, apsaugoti nuo kenkėjų. 

Lapų dėmėtliges. Gali sukelti keli grybai. Vieni jų pažeidžia žiedus, kurie nukrenta net nepakeitę spalvos, jaunų vertikalių ūglių viršūnėlės džiūsta, išsikreivina, uogos ruduoja ant krūmo. Kiti užkrečia augalus birželį?liepą, bet pasekmės pasimato tik rudenį. Dėmės ant lapų būna smulkios purpurinės, vėliau susilieja, dažnai atšoka epidermis, o liepos mėnesį dėmės pajuosta. Dėmės ant uogų smulkios, blizgančios raudonos. Kad nesirgtų ir liga neplistų, spanguoles reikia sodinti gerai drenuotoje žemėje, šalinti ligų židinius.

Norint apsaugoti spanguolynus nuo ligų – būtina juos purkšti fungicidais: anksti pavasarį nutirpus sniegui vario preparatais. Iki žydėjimo ir po derliaus nuėmimo būtina nupurkšti „Previcur Energy“ (15 ml/10 l vandens), prieš butonizaciją ir po žydėjimo rekomenduotina nupurkšti preparatais „Topas“ (5 ml/10 l vandens) ar „Score“ (2 ml/10 l vandens). Visos vegetacijos metu nustatytais intervalais (kas 10?14 d.) ir kaitaliojant priemones galima purkšti organinėmis trąšomis, kurios praturtintos fitoncidiniais augalų ekstraktais, veikiančiais fungicidiškai („Mimox“, „Altosan“, „Canelys“, „Flama“) ~ 20-30 ml/10 l vandens.