„Patalpose nuo šildymo įrenginių sušilęs oras kildamas į viršų sudaro didelį slėgį tiesiai į lubas. Net menkiausias stoge esantis plyšelis sušildytą orą išleidžia į išorę, taip sumažindamas patalpos temperatūrą. Per stoge esančias nesandarias vietas išėjusi šiluma nėra vienintelė problema, nes patalpų apatinėje dalyje oras išretėja, todėl šiluma tik dar labiau išeina per nesandarias vietas grindyse, sienose ar languose“, – sako T.Čerauskas.
Nemažai šilumos prarandama dėl langų, o viena dažniausių priežasčių – prastas rėmo ir lango sukibimas arba nesandarus ir nekokybiškas langų sumontavimas.
„Jei montuojant langus ir balkono duris sienos kraštas turi bent nedidelį nelygumą, tikėtina, kad išsikreips ir pats lango ar durų rėmas. Būtent dėl šios problemos durys ar langas, atidarius ir vėliau juos uždarius, suformuos nedidelį plyšelį, per kurį į namus pateks šaltis. Be to, laikui bėgant, priklausomai nuo lango dydžio ir svorio, jis šiek tiek sėda, todėl net ir gerai įstatyti langai gali su laiku tapti nesandarūs“, – patirtimi dalijasi įmonės specialistas.
Pasak T.Čerausko, norint per langus prarasti kuo mažesnį kiekį šilumos, patikrinti galima labai paprastai, jei pridėjus ranką prie lango krašto jaučiamas šaltis, vadinasi, per langą išeina šiluma, o įtraukiama nemažai šalčio. Jei šiluma išeina per lango stiklą, vertėtų senas stiklajuostes pakeisti naujomis. Keletas paprastų langų priežiūros būdų – varčios reguliavimas, sutepimas, periodiškas valymas.
Jei langų sutvarkymą paliksite vasarai, kai kuriuos langus galima laikinai apkamšyti – vata, porolonu, silikonu, izoliacinėmis juostomis. Tačiau svarbu atsiminti, kad bent vienas langas turėtų atsidaryti net ir žiemos metu, kad būtų galima vėdinti patalpas.
Vis dėlto nors langai ir yra viena nesandariausių namų vietų, jų plotas gerokai mažesnis nei sienų. „Šiluma per sienas keliauja oro tarpais arba tiesiai į išorę. Natūralu, kad patalpoje nukritus temperatūrai, jei tik turime galimybę, skubame padidinti radiatoriaus kaitinimą.
Tačiau vyraujančios temperatūros įvertinimas pagal radiatoriaus karštumą yra visiškai neteisingas, nes radiatorius kaitina tiek, kiek yra nustatyta. Radiatorius gali būti pats karščiausias, o patalpos temperatūra žemesnė, nei norėtųsi“, – sako T.Čerauskas.
Kaip pasakoja specialistas, viena dažniausių problemų – sienose esantys oro tarpai.
„Anksčiau, visi statomi namai privalėjo turėti oro tarpus, per kuriuos vėdintųsi namas. Dabar jau aišku, kad tokie palikti oro tarpai neleidžia tinkamai akumuliuoti šilumos, todėl juos reikia užpildyti termoizoliacinėmis medžiagomis – polistireninio putplasčio granulėmis, termoputomis.
Jei neturite galimybės to padaryti, vertėtų kambarius apšiltinti bent jau iš vidaus. Atkreipkite dėmesį į problemiškiausias kambario vietas – sienų sujungimus, kuriuose yra daugiausia šilumos tiltų“, – sako T. Čerauskas.
Patalpų sienų apšiltinimas iš vidaus ne visuomet yra geriausias sprendimas – nemaža tikimybė, kad patalpose susidarys drėgmės kondensatas, atsiras pelėsis dėl susidariusio temperatūrų skirtumo apšiltintoje ir neapšiltintose sienose galimi tarpblokiniai įtrūkiai.
„Patalpų sienas patariame apšiltinti iš išorės, jei tokios galimybės nėra ir nusprendėte apšiltinimo darbus atlikti vidinėje pusėje, tuomet turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu. Tai ypač svarbu dėl tokių procesų, kurie turi būti padaryti prieš šiltinimo darbus, – fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant paviršių esančius mikromicetai, pašalinti kitus teršalus, dažus, atitrupėjusį tinką“, – sako T.Čerauskas.
