Pradedame nuo sėjimo
Kad ankstyva sėja pavyktų, augalas turi sėkmingai pereiti visas tris stadijas: sudygsta sėkla, susiformuoja sveikas daigas, persodiname į lauką ar šiltnamį. Visi trys etapai reikalauja tam tikrų sąlygų.
Kad sudygtų sėkla, reikia užtikrinti tris svarbiausius dalykus: tai drėgmė, šiluma ir oras. Sėklas galite sėti į durpinę ar kokosinę tabletę, į durpinį substratą, į kompostą. Dažnu atveju nėra labai svarbu, į kokią žemę sėsite sėklas, nes jos išdygsta naudodamos maisto medžiagas, sukauptas savo viduje, o ne gaunamas iš dirvožemio. Pavyzdžiui, durpinė tabletė savyje neturi maisto medžiagų, kokias turi kompostas, tačiau išbrinkinta ji sudaro geras sąlygas sėklai sudygti: čia gausu drėgmės, šilumos ir oro.
Kai kurioms daržovėms prieš sėją reikalingas stratifikavimas (šaldymas), kai kurioms šviesa veikia kaip papildomas paskatinimas sudygti, tačiau net ir tokioms iš esmės nebus didelio skirtumo, kada pasėsite: ar sausį, ar vasarį, ar kovą.
Visai kas kita, kai augalas išleidžia šaknis ir išdygsta pirmieji lapeliai.
Daigai bus netvirti ir ištįsę
Kad daigai būtų sveiki ir stiprūs, jiems būtinos papildomos sąlygos: ligomis neapkrėstas dirvožemis ir apšvietimas. Deja, nei sausį, nei vasarį saulės nebūna pakankamai. Net jeigu dangus be debesėlio, vis tiek šviesus paros metas yra per trumpas, ir daigai gauna per mažai saulės. Net ir kovą daugeliui augalų saulės dar trūksta. Jei turite nedaug daigų ir galite investuoti į specialias lempas – puiku, išeitį turite. Jei tokių sąlygų neturite, netrukus pamatysite, kad daigai dėl didelės šilumos šauna į viršų, ištįsta, o kotelis ir lapeliai tampa blyškūs, šviesūs. Užsitęsus tokiai situacijai, daigai gali neatlaikyti savo svorio ir nulinkti.
Ką daryti? Neškite daigus į vėsesnę patalpą, jei tik tokią turite. Žemesnė temperatūra pristabdys augimą, daigai sutvirtės.
Jei neturite vėsesnės vietos, pasistenkite, kad jie gautų kuo daugiau saulės šviesos. Laikykite juos ant rytinės ar pietinės palangės. Jei visi netelpa ir atokiau laikomi pradeda tįsti, kartais sukeiskite juos vietomis.
Namuose daigai saulės gauna tik pro langus, o lauke natūralus apšvietimas – iš visų pusių. Todėl jei jau atėjo laikas persodinti į lauką, ten ištįsėliams bus truputį sunkiau prigyti, galbūt teks šiek tiek palaukti, kol apsipras ir sustiprės. Tačiau lauke jie jau gaus pakankamai apšvietimo, kad galėtų toliau augti.
Todėl jei pasėsite per anksti ir daigai dėl saulės trūkumo ištįs – gali būti, kad laiko nesutaupysite, nes augalui jo reikės papildomai, kad persodintas į lauką sustiprėtų. Kuo vėliau sėjate, tuo mažiau rizikuojate, tuo didesnė tikimybė, kad daigas bus sveikas ir stiprus.
Daigai užaugs nespėjus žemei įšilti
Tačiau dažniausiai skubėjimas sėti pakiša koją visai ne toje vietoje. Taip jau atsitinka: sėklos sudygo sėkmingai, daigai gražūs ir tvirti, o už lango – dar vis sniegas. Žinoma, sodininkams norėtųsi, kad su kalendoriniu pavasariu ateitų ir atšilimas. Tačiau gerai pagalvokite, kada gi tikrasis pavasaris bus, kada iš tiesų bus galima daigus perkelti į lauką.
Jei daigai jau užaugo, o gruntas dar nepakankamai įšilęs, persodinti į lauką dar negalite. Kokia rizika atsiranda:
Daigai auga viename lovelyje – gali susipinti jų šaknys. Vėliau persodinant šaknis reikės atskirti, o to nepavyks padaryti jų nepažeidžiant. Vadinasi, daigams bus sunkiau prigyti, adaptacija bus ilgesnė.
Kad neperaugtų, daigus reikia dar kartą persodinti į didesnius vazonus – tai pareikalaus iš jūsų daugiau darbo ir daugiau laiko. Be to, netiesioginis trukdis, kuris praktikoje kartais tampa esminiu – prireiks ir daugiau palangių, kur reikės sustatyti didesnius vazonus.
Kai peraugę daigai, kurių šaknys jau daugiau susiformavusios, persodinami į gruntą, jų adaptacija lėtesnė. Savu laiku persodintas daigas gerai reaguoja į aplinkos pokytį, greitai prisitaiko ir sėkmingai vystosi toliau. Peraugusiam daigui reikia laiko susiorientuoti.
Kai kurie augalai (pavyzdžiui, paprikos) gali užaugti žemesni ir duoti mažesnį derlių. Peraugę paprikų daigai gali galutinai suformuoti šaknis tame plote, kiek jo turi vazone, o persodinus į gruntą šaknys gali nebesiplėsti toliau. Todėl nesitikėkite, kad paprikos, kurios buvo persodintos peraugusios, bus tokio aukščio ir duos tokį derlių, kaip nurodyta charakteristikoje.
Surizikuosite per anksti pasodinti į gruntą – daigai gali nušalti dėl ankstyvų šalnų, vegetacija gali sustoti dėl per šalto dirvožemio, dėl rytinio vėsaus oro.
Tai kada sėti, kad pavyktų
„Pasitaiko, kad dviem savaitėm vėliau pasėti augalai pasivyja ir net aplenkia – duoda derlių greičiau ir gausesnį, negu tie, kurie buvo pasėti anksčiau“, – teigia Ingė Auželienė, sodininkystės specialistė ir modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė.
Rinkitės sėklas, tačiau neskubėkite sėti pirma laiko. Vadovaukitės informacija, kuri parašyta ant sėklų pakuotės. Schema su mėnesiais labai aiškiai parodo, kada yra sėjos laikas, o kada galima laukti derliaus. Sėjos laikos, nurodomas ant pakuotės, yra nustatomas darant bandymus, tad ne iš piršto laužtas.
Pagal daigų auginimo trukmę daigai skirstomi į grupes nuo tokių, kurių daigai auga 50-70 dienų (saldžiosios paprikos, porai, dumplūnės) iki tokių, kurių daigai auga 25-30 dienų (salotos, agurkai, aguročiai, melionai). Kuo ilgesnė daigo auginimo trukmė, tuo anksčiau reikia pradėti sėją.
Todėl pirmieji daigai, kurie auginami ant palangių nuo vasario mėnesio ir vėliau bus sodinami į šiltnamius, yra ilgos vegetacijos augalai: tai paprikos, baklažanai, ankstyvieji gūžiniai ir žiediniai kopūstai, pomidorai ankstyvajam derliui.
Daigams, kurie bus sodinami ne į šiltnamį, o į atvirą gruntą, sėja pradedama tik nuo kovo mėnesio.
Ilgos vegetacijos vienmetės gėlės, kurias jau galima pradėti sėti, yra begonijos, petunijos, surfinijos, tunbergijos, ipomėjos.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė.
