Ką lemia augalo prigimtis
Visų pirma, vieniems augalams lietuviška žiema yra įprasta, o kitiems ji kelia daug iššūkių.
Jei žinote konkrečią augalo veislę, jau galite daryti tam tikras išvadas. Augalų kataloguose arba tiesiog internete susiraskite savąjį augalą ir pasižiūrėkite, kokia prie jo nurodyta atsparumo zona (angliškai rasite „hardiness zone“).
Rytų Lietuvoje gerai auga 4 ir žemesnės zonos augalai, vidurio Lietuvoje turėtų išsilaikyti ir 5 zonos augalai, o pajūryje gal ir 6 zonos augalą išlaikysite.
Žinoma, lemia ir mikroklimatas, vėjuotumas, kitos sąlygos, kurios konkrečioje vietovėje. Tačiau jau įsigydami augalą atkreipkite dėmesį, kokia atsparumo zona nurodyta ant etiketės, ir vadovaukitės šia informacija. Jeigu auginate augalą, kurio atsparumo zonos skaičius aukštesnis negu jūsų vietovėje, šį augalą reikės dengti žiemai, o tokie šalčiai kaip dabar jam gali būti pragaištingi.
Nors augalas vieno pavadinimo, reikia pasidomėti konkrečios veislės atsparumu.
Pavyzdžiui, įvairios šviesiųjų (lot. Hydrangea arborescens) ir šluotelinių hortenzijų (H. Paniculata) veislės gali būti auginamos visoje Lietuvoje (4 zona), o didžialapių hortenzijų (H. Macrophylla) veislės yra priskiriamos 5 ir aukštesnėms zonoms.
Vadinasi, norint auginti jas Vilniaus rajone, reikės ypatingos priežiūros žiemą, kad ją išgyventų.
Atšalimas ir atšilimas: kas yra tikroji priežastis
Atsparumo zonos nustatomos pasitelkiant įvairius kriterijus. Aiškiausias kriterijus – tai žemiausia lauko temperatūra, kurią tas augalas gali pakelti.
Tačiau įdomu tai, kai augalams, kurie pakelia itin žemą temperatūrą, yra būdinga ir kita savybė – jie pripratę prie žiemos apskritai. Tai reiškia, kad augalui būtinas gana ilgas žiemos ciklas, kurio metu augalas „miega“. Pavyzdžiui, obelis: ji rudenį numeta lapus, žiemą ilsisi, atėjus pavasariui pražysta. Dideli šalčiai obelį veikia sąlyginai nedaug.
Kas kita su lepesniais augalais, kurių atsparumo zona aukštesnė: jie kilę iš šiltesnių kraštų, kur žiema ne tokia gili, ne tokia ilga. Šiems augalams, be grėsmės tiesiog fiziškai nušalti, yra grėsmė netinkamu metu pabusti ir pradėti sprogti. Todėl jiems kartais pavojingesnis ne atšalimas, o kelių savaičių ryškesnis atšilimas. Jei augalai pajuto pavasarį ir pradėjo sprogti, o tada užėjo dideli šalčiai, pasekmės gali būti lemtingos. Jei šalčiai ateina viduržiemį, kaip yra dabar, dar yra galimybė išgyventi.
Tuo tarpu obelis (ar kitas koks vietinis augalas) ilgą laiką tarsi miega žiemos miegą, jokie savaitiniai atšilimai sausio ar vasario mėnesį jos neveikia, ji nepradeda prabusti anksčiau, o ramiai laukia pavasario.
Nušalimas ar dehidratacija: kas iš tiesų atsitiko augalui
Kai pavasarį pastebime parudavusį tujų šoną, sakome, kad tuja nušalo. Tačiau iš tiesų tai ne šalčio padarinys, o išsausėjimas, dehidratacija, kitaip vadinama fiziologine sausra.
Kaip viskas vyksta: šalčius dažniausiai lemia anticiklonas – vadinasi, debesuotumo nėra, kritulių nėra, saulė spigina. Dėl saulės poveikio, kurį dar pastiprina atspindintis sniegas, antžeminė augalo dalis įšyla ir garina drėgmę. Tačiau išgarintos drėgmės nėra kaip papildyti: stiprūs šalčiai sukaustę augalo šaknis, jis negali gauti iš jų maisto medžiagų ir vandens. Dėl drėgmės praradimo galiukai džiūsta ir ruduoja.
Ką daryti? Pridenkite lepius augalus, kurie turi spyglius (pavyzdžiui, geltonspygles tujų formas) arba lapus (pavyzdžiui, buksmedžius, rododendrus) iš pietų pusės.
Vėlgi grįžtame prie to, kad augalams gilus viduržiemis yra normalus dalykas. Per sausio pradžios šalčius saulė dar nėra aukštai ir nėra tokia aktyvi. Didžiausia žala augalams padaroma, kai šalčiai užeina artėjant pavasariui, nes saulė aukštai, jos poveikis gerokai didesnis – tada būtinai pasirūpinkite savo augalais.
Kaip padėti augalams
1. Prilaistykite iš rudens. Kad augalai būtų pasiruošę šalčiams ir saulės kepinimams, jie turi būti prisisotinę drėgmės. Jei ruduo sausas, laistykite negailėdami. Jei ruduo lietingas, džiaukitės, kad gamta padarė darbą už jus.
2. Apdenkite augalus sniegu. Šįkart gamta tikrai pasistengė – paklojo storą sniego patalą ir tik tada viską žaibiškai užsaldė. Kuo daugiau sniego, tuo stabilesnė temperatūra palaikoma po juo. Tai pati geriausia pagalba augalams.
3. Jei spėjate dar prieš šalčius, lepius augalus apdenkite eglišakiais arba mulčiuokite kompostu, durpėmis. Jei šalčiai jau užėjo, tai eglišakiai mažai kuo padės, nebent tiek, kad duos šešėlį.
4. Jei šalčiai užėjo žiemos pabaigoje, lepesniems augalams pastatykite uždangą nuo pietinės saulės.
5. Jei turite augalų vazonuose, per didžiuosius šalčius juos įneškite į patalpą (garažą, rūsį, verandą), kur temperatūra ne tokia drastiškai žema. Augalai vazonuose peršąla ženkliai greičiau negu augantys lauke.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė.
