Madinga – tai, kas sava
Klimato atšilimas, gamtos resursų saugojimas, natūralumo paieškos verčia dizainerius įdomių sprendimų dairytis arčiau namų. Ši tendencija nemažėja jau keletą metų, ir nenustebčiau, jei iš trumpalaikės mados ji galiausiai pavirstų į amžiną taisyklę.
Vietiniai augalai – tai ne tik tie, kurie auga natūralioje augavietėje šalia jūsų sklypo. Tai ir tie, kurie gerai jaučiasi jūsų kieme esančiomis sąlygomis, jų nereikia papildomai dengti, gerinti jiems dirvožemio, papildomai laistyti ir panašiai. Selekcininkai dirba su įvairiausiomis augalų veislėmis, siekdami ne išvesti ne tik gražiausius kultyvarus, bet ir tokius, kurie būtų nereiklūs, atsparūs.
Kai kurie dizaineriai eina dar toliau – kuria aplinką su invaziniais augalais, kuriuos iš esmės pavadintumėm piktžolėmis. Tačiau tokiems dizainams mes dar ilgai nebūsime pribrendę – kita vertus, nėra tokio didelio poreikio, nes Lietuvoje galime auginti labai daug gražių ir naudingų augalų be papildomo ryškaus įsikišimo.
Kitas hiperlokalumo pasireiškimas – pasirenkant kietąsias medžiagas. Akmenys – ne iš Graikijos, medis – ne iš Sibiro. Jei tik pavyksta, teikite pirmenybę natūralioms medžiagoms, kurios rastos arba pagamintos netoliese.
Vejos reformacija
Vejai dažniausiai tenka atlaikyti reformas, kai tik prireikia pertvarkyti sklypą. Tendencijos negailestingai beda pirštu į veją, o dizaineriai ją sumažina arba išvis jos atsisako. Nors JAV garsėja individualių namų kvartalais, kuriuose kiekvieną kiemą puošia išpuoselėta veja, būtent ten aršiausiai kalbama apie nežmoniškai didelius resursus, kurie skiriami tokios vejos priežiūrai.
Laistymas, tręšimas, purškimai, šienavimo įranga, daug laiko, skiriamo priežiūrai – dėl šių priežasčių išpuoselėti vejos plotai atsidūrė tendencijų užribyje, o kelią skinasi įvairios vejos alternatyvos.
Žydinčios pievos, žemi varpiniai augalai, kurių nereikia šienauti, kiliminiai augalai, betoniniai ar plastikiniai koriai su kiliminių augalų užpildu, žvirgždo aikštelės, medinės terasos – įvairūs sprendimai, kurie keičia veją, sulaukia vis daugiau dėmesio.
Lietuvoje požiūris, kad veja reikalauja daug resursų ir dėl to reikėtų jos plotą mažinti, dar vis per mažai nagrinėjama. Tačiau apdairūs kiemų šeimininkai jau pradeda reikalauti iš dizainerių tokių sprendimų, tad specialistams pats laikas pasieškoti alternatyvių pasiūlymų.
Vieta aktyviai veiklai
Geltonai raudonos žaidimų aikštelės – jau praeitis. Vis daugiau šeimų nori personalizuotų sprendimų, kurie būtų pritaikyti ne tik vaikams, bet ir visai šeimai.
Čiuožykla ir smėlio dėžė? Nuobodu. Hamakai visai šeimai arba supynės dviems? Čia jau įdomiau. Speciali medinė pakyla už krūmų uždangos – tinka ir mamos rytinei jogai, ir kaip scena vaikų koncertams vakare.
Pavėsinė suaugusiems, kurios viena sienelė skirta laipiojimui – dvi veiklos viename statinyje. Tendencijos kalba apie tai, kad kiemas jau seniai nebėra tik vieta vaikams žaisti. Tai turi būti tokia vieta, kurioje malonu būti, kurioje galima užsiimti įdomia veikla visiems šeimos nariams.
Būtina sąlyga – visi įrengimai, statiniai ir detalės turi būti kruopščiai suderintos su kiemo ir interjero stilistika.
Džiunglės namuose
Nebūtina sukurti džiunglių namuose, tačiau kad kambariniai augalai grįžta į mados viršūnę – čia jau niekaip nepaneigsi. Tikriausiai daug kas sakys, kad kambariniai augalai niekada ir nebuvo pasitraukę, jų galima rasti kiekvienuose namuose. Tačiau dabar vis daugiau dėmesio skiriama įvairioms formoms, kaip tokie augalai gali būti įkuriami namuose. Fėjų sodai, sukulentai stiklinėse klombose, kokedamos – yra daug būdų, kaip gyvas augalas gali atsidurti prie jūsų stalo.
Stalą paminėjau ne šiaip sau – viena iš priežasčių, kodėl kambariniai augalai populiarėja, yra intensyvus technologijų naudojimas. Augalai gerina ne tik kambario mikroklimatą, bet ir bendrą psichologinę atmosferą, nusiteikimą.
Interjero dizaineriams reikės pasistengti – Lietuvoje kuriamuose interjeruose, kurie pristatomi portaluose ir žurnaluose, dažniausiai pastatoma orchidėja, pastebėjote? Šiuolaikinis madingas interjeras galėtų turėti daugiau ir įvairesnių augalų.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė.
