Palangos Saulėtekio gatvėje prasidėjus daugiabučio modernizacijai jame gyvenantis Vytautas Duonėla nusprendė išspręsti ir jį seniai kamavusią problemą.
Viršutiniame, antrajame, aukšte įsikūręs palangiškis dar 2005 metais buvo gavęs savivaldybės leidimą virš savo buto pasistatyti papildomą mansardinį aukštą, kurį buvo leista atskirai šildyti dujomis.
Tačiau apatiniame aukšte liko centrinis šildymas.
Dėl dviejų sistemų V.Duonėlai iki šiol nepavyko seniai įsirengto mansardinio aukšto pateikti įforminti komisijai ir visą padidintą butą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Netrukus išlindo klaidos
Kai buvo rengiamas namo modernizavimo projektas, savininkas projektuotojų paprašė, kad jo butas būtų atjungtas nuo centrinio šildymo. Mat viskam turėjo užtekti dujų.
Projektuotojai neprieštaravo, tam pritarė namą administruojanti įmonė Palangos komunalinis ūkis, tuo metu miesto šildymo tinklus valdžiusi bendrovė „Litesko“, o savivaldybė leido pradėti daugiabučio modernizavimą.
Atėję darbininkai palangiškio bute radiatorius atjungė nuo centrinio šildymo sistemos, o pirmajame aukšte gyvenančio kaimyno bute nupjovė į viršutinį V.Duonėlos butą nuvestus vamzdžius.
Netrukus išaiškėjo, kad nuo centrinio šildymo butą atjungę projektuotojai nenurodė, kaip jis bus šildomas.
Palangiškis savo lėšomis buvo pasiryžęs radiatorius apatiniame buto aukšte prijungti prie mansardiniame aukšte pastatyto dujinio katilo, tačiau nepigiai kainuojančių darbų neskubėjo pradėti.
Bendrovė Palangos šilumos tinklai paprašė pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, kad nuo centrinio šildymo sistemos V.Duonėla yra atsijungęs teisėtai.
Tada iškilo klausimas, ar namo gyventojų pritarimą modernizavimo projektui galima prilyginti ir sutikimui dėl vieno buto atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos.
Paaiškėjo, kad apie tai gyventojams iš viso nebuvo užsiminta.
Kaimynui įgriso remontai
Palangiškiui pradėjus įvairioms institucijoms siuntinėti raštus, susizgribo ir namo modernizavimą užsakęs Palangos komunalinis ūkis.
Numatytas buto atjungimas nuo centrinio šildymo buvo įvertintas kaip projektuotojų klaida. Dabar projektas jau yra pataisytas ir V.Duonėlos bute vėl numatytas centrinis šildymas. Tik jo iki šiol nėra.
Buto prijungimo prie šildymo sistemos darbai įstrigo, nes namo atnaujinimo darbus atliekantiems darbininkams nepavyksta suderinti laiko su pirmajame aukšte gyvenančiu kaimynu.
„Kiek čia galima žaisti? Vieną kartą vamzdžius nupjovė. Pasidariau remontą. Dabar vėl veržiasi į butą, kad tuos vamzdžius privirintų. Vėl teks tvarkyti lubas“, – nevykusiu darbų planavimu piktinosi V.Duonėlos kaimynas.
Lemia gyventojų valia
Spalio viduryje Palangoje pradėjus šildymo sezoną, sąskaitos sulaukė ir V.Duonėla, nors apatinį buto aukštą palangiškis šildo elektriniais radiatoriais.
Vyras jau susitaikė su mintimi, kad oficialiai atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos jam nepavyks, nes prieš tai dabar piestu stoja namo gyventojai.
Bet V.Duonėla abejojo, ar tokiu atveju dėl to iš viso būtinas visų namo gyventojų pritarimas.
„Mano buto abu aukštai ribojasi tik su namo išorinėmis sienomis ir gyventojų butų šildymui jokios įtakos neturi. Su vieninteliu kaimynu mane sieja tik grindys, bet ir jos yra apšiltintos.
Mano butas ir dabar yra atjungtas nuo centrinio šildymo. Ar namo gyventojai tai jaučia?
Juo labiau kad jie už savo butų šildymą moka pagal prie jų radiatorių prijungtų šilumos daliklių rodmenis“, – teigė inžinieriaus energetiko išsilavinimą turintis V.Duonėla.
Reikalaus atlyginti žalą
Kurorto komunalininkams žadant artimiausiu laiku vėl prijungti centrinį šildymą, V.Duonėla pradėjo domėtis, kas atlygins jo patirtus nuostolius.
„Miesto šilumininkams moku už negautą šilumą, prasidėjus šildymo sezonui bute padidėjo elektros sunaudojimas. Atjungiant radiatorius nuo centrinio šildymo buvo pažeistos kai kurios sienos. Grąžinus centrinį šildymą teks daryti remontą. Kas man už tai sumokės?“ – klausė palangiškis, jau ruošiantis ieškinį teismui.
Centrinis šildymas labiausiai įgriso kauniečiams (nuo sistemos atsijungusių vartotojų duomenys)
Savivaldybė 2014 m. 2015 m.
Kauno miestas 172 325
Vilniaus miestas 68 39
Panevėžio miestas 10 30
Mažeikių rajonas 30 24
Šiaulių miestas 24 4
Akmenės rajonas 14 48
Iš viso Lietuvoje 467 751
Šaltinis: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
Netrukus keisis atsijungimo tvarka
Jurgis Dumbrava
Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas
„Nuo kitų metų įsigalios Statybos įstatymo pataisa, pagal kurią šilumos tiekimo sistemos keitimas prilyginamas pastato inžinerinių tinklų kapitaliniam remontui.
Jam atlikti nuo sausio bus būtina gauti savivaldybės leidimą statybai. Iki šiol atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos ir ją keičiant į autonominį šildymą pakako savivaldybės pritarimo.
Dabar norint gauti statybos leidimą bus reikalaujama daugiau formalumų – projekto, taip pat įvykdyti įvairių institucijų sąlygas.
Nuo sausio keisis ir atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos tvarka, numatyta Šilumos energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.
Šiuo metu Energetikos ministerija dar ruošia šių taisyklių pakeitimus, todėl apie būsimą tvarką kalbėti dar anksti.
Vis labiau įsibėgėjant daugiabučių namų renovacijai ir šilumos tiekėjams daugiau naudojant biokurą centrinio šildymo sistemos sąskaitos gyventojams pastebimai mažėja. Todėl pastaruoju metu vis mažiau atsiranda norinčiųjų atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos ir šildytis dujomis ar elektra.
Pavyzdžiui, Utenos savivaldybės, kurioje centrinio šildymo kainos yra vienos mažiausių Lietuvoje, šilumos tiekėjas negalėjo prisiminti, kada buvo sulaukęs gyventojų prašymo atsijungti nuo sistemos.“
Šilumos kaina vienur mažėja, kitur auga
Šilumos energijos kaina gruodį sumažėjo Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tuo metu šiluma pabrango Kaune ir Klaipėdoje. Tai rodo agentūros BNS surinkti šilumos tiekimo bendrovių duomenys.
Centralizuotai šilumą Vilniaus gyventojams tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ gruodį šilumą parduos po 3,95 cento (be pridėtinės vertės mokesčio) už kilovatvalandę (kWh) – 22,5 proc. pigiau nei lapkritį (5,1 cento) ir 37,6 proc. pigiau nei pernai gruodį (6,33 cento).
„Šiaulių energija“ savo klientams pirmą žiemos mėnesį šilumą parduos po 4,11 cento – 3,5 proc. mažesne kaina nei lapkritį ir 10,7 proc. mažesne kaina nei praėjusių metų gruodį.
„Panevėžio energija“ gruodį šilumą parduos po 5,18 cento – 0,2 proc. pigiau nei spalį ir 4,1 proc. pigiau nei pernai lapkritį.
Savo ruožtu „Kauno energija“ šį mėnesį šilumą parduos po 5,04 cento – 3,7 proc. brangiau nei lapkritį bei 2 proc. brangiau nei pernai gruodį.
Uostamiesčiui šilumą tiekianti „Klaipėdos energija“ gruodį šilumą parduos už 4,5 cento – 7,4 proc. brangiau nei lapkritį, bet 2 proc. pigiau nei pernai gruodį.
