Patyrė milijoninius nuostolius
„Gaisrų sukelti nuostoliai yra didžiausi nuostoliai gyventojų turtui, palyginti su kitomis rizikomis, nes per keliolika minučių ugnis sunaikina visą gyvenimą kauptą turtą, o namas gali sudegti iki pat pamatų“, – teigė bendrovės „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičiūtė.
Per 9 šių metų mėnesius įmonė vien dėl gaisrų nuosavuose namuose atlygino 2,8 mln. eurų nuostolių. Vidutinė gaisrų žala siekė beveik 5 tūkst. eurų ir yra keliais procentais didesnė nei pernai tuo pačiu metu. Gaisrai pastatuose dažniausiai kyla dėl netvarkingų kaminų, krosnių, židinių, šildymo prietaisų įrengimo ar jų eksploatacijos, elektros instaliacijos gedimų, taip pat neatsargaus elektros prietaisų naudojimo.
„Norėdami greičiau sušilti, gyventojai įsijungia papildomus šildymo prietaisus ir juos pastato šalia lengvai užsidegančių daiktų. Įvykus trumpajam jungimui net ir iš mažos kibirkšties įsiplieskia ugnis, kuri greitai išplinta. Be to, dažnai pamirštama, kad lygintuvų, krosnelių ir kitų elektra kaitinamų prietaisų negalima statyti ant medinių paviršių, taip pat nepatartina šildytuvus jungti į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisais“, – įspėjo A. Vaitkevičiūtė.
Svarbu ne tik medžiagos degumas
Specialistė pripažino, jog galimybės greičiau likviduoti gaisrą ir taip sumažinti jo nuostolius būna didesnė, jei pastatas buvo statomas laikantis visų privalomų techninių sąlygų, t.y. reikalavimus atitinka jo konstrukcija, yra įrengtos apsaugos priemonės, teisingai pastatytas židinys, laikantis visų reikalavimų įrengtas kaminas, kitos konstrukcijos.
„Susiduriame su atvejais, kai žmonės patys, neturėdami projektų, stato ar pertvarko būstus, nesilaiko statybos reglamento numatytų reikalavimų atstumams tarp konstrukcijų, tokiais atvejais nelaimės tikimybė, žinoma, yra didesnė“, – patirtimi dalijosi A. Vaitkevičiūtė.
Jos teigimu, vienodai dažnai ir dėl tų pačių priežasčių gaisrai kyla tiek mediniuose, tiek mūriniuose pastatuose, tačiau daugiau žalos padaroma užsidegus mediniam statiniui, nes jis sudega per trumpesnį laiką. Be abejo, gaisro tikimybė mažėja, jei statant pastatą buvo naudojamos ugniai atsparesnės, kokybiškos ir laiko patikrintos statybinės medžiagos.
Kaip aiškino bendrovės „Eternit Baltic“ „Promat“ projektų vadovas Linas Kriščiūnas, pagal degumą statybos medžiagos ir produktai skirstomi į A1, A2, B, C, D, E ir F klases. Dūmų susidarymą išreiškia s1, s2 ir s3, o degančių lašelių ar dalelių susidarymą – d0, d1, d2 klasės.
A1, A2 ir B klasės reiškia, kad gaminiai neužsiliepsnoja, o aukščiausios – A1 klasės gaminiai žymimi be jokio kito klasifikavimo. A2–D klasių gaminiai žymimi ir pagal dūmų, ir pagal liepsnos dalelių susidarymo indeksą, o E klasė gali būti papildomai žymima tik d2 indeksu. F klasės gaminiams degumo savybės išvis nereglamentuojamos – tai reiškia, kad gaminys netestuotas, neatitinka jokios klasės reikalavimų arba gamintojas nenurodė degumo parametrų.
Pastatas užsiliepsnotų it fakelas
„Kiekvienas pastatas turi atitikti gaisrinės saugos reikalavimus, tai yra statybos medžiagos, produktai ir sprendiniai turi užtikrinti atitinkamą laiką, per kurį, kilus gaisrui, konstrukcijos išliktų sveikos ir žmonės galėtų saugiai evakuotis iš pastato, iki specializuotos tarnybos atliks gelbėjimo bei ugnies gesinimo darbus. Žinoma, minimalių reikalavimų laikomasi, tačiau siekti aukštesnių standartų nesivarginama, priešingai – dažniau ieškoma galimybių, kaip nupiginti sprendimą. Tenka pripažinti, jog neretai statyboje naudojami netgi nesertifikuoti gaminiai“, – teigė L. Kriščiūnas.
Kaip pavyzdį specialistas įvardijo renovuojamų daugiabučių fasadų šiltinimui naudojamą polistireninį putplastį, kuris pagal degumą priskiriamas E klasei. Palyginimui – ventiliuojamiems fasadams naudojama akmens vata yra nedegi.
„Jei ugnis įsisuktų į polistireninį putplastį, namas jau po keliolikos minučių suliepsnotų kaip fakelas. Užsienyje jau būta ne vieno atvejo, kai gaisrai kilo aukštuminiuose pastatuose, kurių statybai buvo naudojamos degios medžiagos, tačiau apie tai stengiamasi garsiai nekalbėti“, – pripažino bendrovės „Eternit Baltic“ atstovas.
L. Kriščiūnas linkęs manyti, kad mažiau saugių medžiagų pasirinkimą lemia ne vien finansinis aspektas – žmonėms neretai stinga ne tik supratimo, žinių, kodėl reikėtų naudoti atitinkamus gaminius, bet ir informacijos apie rinkoje esančius produktus. „Net ir įsirengiant židinį daugeliui svarbiau pati jo kapsulė, estetinis vaizdas, o apie priešgaisrinę saugą užtikrinančius sprendimus net nesusimąstoma“, – patirtimi dalinasi specialistas.
Lemtingos – ir kelios minutės
Anot L. Kriščiūno, bent jau kompetentingi meistrai turėtų žinoti apie specializuotus produktus. Pavyzdžiui, Belgijos koncerno „Etex“ gaminamos „Promasil®-1000L“ plokštės (A1 degumo klasė) gali būti naudojamos ne tik židinių, bet ir įvairių pramonės įrenginių nedegaus sluoksnio šiltinimo izoliacijai užtikrinti.
Kitas to paties gamintojo produktas, užtikrinantis aukščiausius priešgaisrinius reikalavimus – cementinės kalcio silikato šilumos akumuliacinės plokštės „Promafour®“ (A1 degumo klasė). Šis gaminys skirtas židinių apsaugai ir apdailai.
Fasado apdailai, taip pat pakalai „Eternit Baltic“ rekomenduoja nedegias cementines dailylentes „Cedral“ (A2-s1, d0). Be aukštų priešgaisrinių savybių, ši medines dailylentes primenanti medžiaga pasižymi dideliu atsparumu aplinkos poveikiui, ilgaamžiškumu ir estetika.
„Gaisro metu lemiamomis gali tapti ir kelios minutės, todėl labai svarbu atsižvelgti į medžiagų degumo charakteristikas, pasirinkti kuo saugesnius gaminius bei patikimus gamintojus, kurie turi gaisrinės saugos patirtį. Tikrai neperdedant galima pasakyti, kad fasadui, stogui, vidaus apdailai naudojamos nedegios medžiagos kai kuriais atvejais gali išgelbėti žmogaus gyvybę“, – teigė bendrovės „Eternit Baltic“ „Promat“ projektų vadovas L. Kriščiūnas.
