Erdvės, kurias galima įdarbinti
Lietuvos individualiųjų namų statyboje nuo seno vyrauja šlaitiniai stogai. „Tokie stogai mūsų kraštuose yra pirmapradžiai, atspindi geografines ir klimatines sąlygas, tai yra archetipiniai, tad asocijuojasi su tradicija, tam tikra prasme simbolizuoja tęstinumą. Plokščiastogiai pastatai atsirado kartu su moderniu judėjimu, o modernumas buvo paremtas ir ekonominiu skaičiavimu, jog tai yra pigiau, paprasčiau, greičiau“, – aiškino architektas Viktoras Kormilcevas.
Anot pašnekovo, sutapdintas, arba plokščiasis, stogas – itin patrauklus variantas ekonominės klasės būstui, nes jau vien įrengiamo ploto prasme reikalauja mažiau sąnaudų nei šlaitinė konstrukcija.
„Kai žmogus akcentuoja estetinį vaizdą, nori matyti visas namo plokštumas (briaunas), tada renkasi matomą stogą. Šiuo atveju jau iškyla ir medžiagų – dangos pasirinkimo klausimas, nes toks stogas turi derėti prie fasado“, – komentavo specialistas.
Architektas apgailestavo, jog sutapdintų stogų teikiamų galimybių Lietuvoje kol kas nesugebama ar nenorima išnaudoti: „Įprastai tokie stogai traktuojami kaip plokštuma, kuri yra nei matoma, nei naudojama. Tačiau sutapdintus stogus galima paversti apželdintomis ar medinėmis terasomis. Kitaip tariant, padaryti šias erdves gyvas, naudingas, estetiškas“.
Sutapdintų stogų nuolydis gali siekti nuo 0,7 iki 7 laipsnių. Esant didesniam nuolydžiui, stogas jau laikomas ne plokščiuoju, o šlaitiniu.
Slapta poilsio zona
Bendrovės „Eternit Baltic“ pardavimų vadovas Lietuvai Egidijus Gečas pripažįsta – sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kuri stogo rūšis populiaresnė ar priimtinesnė: „Jei kalbėtume apie daugiaaukščius ir ypatingus statinius – neginčijamai nugalėtų sutapdinti stogai, jei kalbėtume apie mažaaukščius – čia jau matome pasiskirstymą, o individualioje statyboje neabejotinai pirmauja šlaitiniai stogai. Be abejo, visur yra išimčių“.
Specialisto teigimu, viena vertus, individualus statinys sutapdintu stogu ne tik išsiskiria savo architektūra, charakteriu, bet turi ir dar vieną privalumą – galimybę įrengti svetimai akiai sunkiai pasiekiamą poilsio zoną arba terasą.
Kita vertus, žiemą dažnai tenka stebėti, kaip nuo sutapdintų stogų kasamas sniegas, kas nėra taip aktualu pastatams su šlaitiniais stogais.
Be to, daugiaaukščių namų sutapdintais stogais gyventojams didelį rūpestį kelia įvairių tarnybų, paslaugų įstaigų darbuotojai ar patys gyventojai, kurie neatsakingai įrengia antenas, stiprintuvus, kitą įrangą, pažeisdami stogo hidroizoliaciją. Kad to būtų išvengta, būtina ne tik kontroliuoti pašalinių žmonių patekimą ant stogo, bet ir čia atliekamų darbų kokybę.
Statytojai atsigręžia į klasiką
Anot E. Gečo, nesvarbu, kokia danga dengti, šlaitiniai stogai laikomi statybų klasika. Ir čia pasirinkimo galimybės – beribės: keramika, banguoti fibrocementiniai lakštai, skarda, betoninės čerpės, bitumas, medis, skalūnas, poliesteris, stiklas ir t. t. Tačiau specialistas pastebi, jog pastaruoju metu vis didesnio statytojų dėmesio sulaukia keraminės čerpės.
„Nors betoninių čerpių parduodame taip pat nemažai, tačiau laikas parodė, kas yra danga numeris vienas. Žmonės vis labiau atsigręžia į keramines čerpes, mat supanašėjusios gamybos technologijos, išaugusios pasiūlos apimtys, taigi ir konkurencija, leidžia pasiūlyti daugeliui statytojų priimtiną kainą“, – komentavo E. Gečas.
Bene vienintelis šios dangos trūkumas – svoris. Kai kurių jų sumontuotas 1 kv. m sveria iki 96 kg. Tačiau ir šiuo atveju gamintojai gali pasiūlyti alternatyvą – į „S“ formos čerpes vizualiai labai panašius, tačiau gerokai lengvesnius banguotus lakštus „Gotika“.
„Pastaruoju metu daugėja projektų, kuriuose stogo danga pereina į fasadą. Populiarus pasirinkimas tokiam sprendimui – lygaus bei tekstūrinio paviršiaus armuoto pluoštinio cemento plokštelės „Dacora“ ir „Dacora Strucktur“, kurios gali būti naudojamos tiek stogų, tiek fasadų bei kitų statinio elementų apdailai. Verta paminėti ir mūsų rinkos naujovę – banguotus lakštus „Expressiva“. Ši nei Lietuvoje, nei užsienyje analogų neturinti danga išsiskiria blizgiu vario spalvos paviršiumi“, – šiandienos tendencijas ir aktualijas įvardijo specialistas.
Vis dėlto, „Eternit Baltic“ atstovo E. Gečo teigimu, kad ir koks būtų pasirinktas stogas, danga, svarbiausia – kokybiški jo įrengimo darbai.
Vėdinimas ir dar kartą vėdinimas
„Ypač svarbu, kad stogo danga būtų gerai vėdinama – tai sumažina kondensato kiekį dangos apačioje bei jo patekimo ant difuzinės plėvelės galimybes. Ilgainiui difuzinės plėvelės savybės blogėja, ypač tose vietose, kur ji liečiasi su medine stogo konstrukcija. Drėgmės patekimas į šį sluoksnį turi būti griežtai atribotas, antraip ji pakenks visai stogo konstrukcijai, šiltinimo medžiagai ir net apdailai“, – įspėjo specialistas.
Jis atkreipė dėmesį, jog stogų vėdinimo angas privalu įrengti ne tik dvišlaičiuose, bet ir vienšlaičiuose stoguose, jų kiekis priklauso nuo statinio stogo ploto, tačiau taupymo sumetimais rangovai dažnai to nedaro.
Architektas V. Kormilcevas antrino, jog amato išmanymo ir patirties reikalauja bet kurio tipo stogo įrengimas. Kita vertus, šlaitiniams stogams keliami mažesni reikalavimai, mat jiems nereikia atlaikyti tokių didelių apkrovų kaip jų plokštiesiems „giminaičiams“.
„Pavyzdžiui, mažesniems, iki 120 kv. m ploto vienšlaičiams stogams nereikia net vandens nuvedimo sistemų, jei šlaitas atitinkamai nutolęs nuo fasado“, – įvardijo architektas.
O šiuolaikinės technologijos ir medžiagos, jų pasirinkimo įvairovė, anot specialistų, šiandien leidžia kokybiškai įrengti bet kokio tipo, konfigūracijos stogą. Antai sutapdintų stogų hidroizoliacijai anksčiau naudotas bitumas atšalus sukietėdavo, imdavo skilinėti, tad dėl atsiradusių plyšių grėsdavo vandens pratekėjimas. Dabartinės gerokai plastiškesnės medžiagos ir inovatyvios technologijos jau leidžia išvengti tokių problemų. Be to, dar ne taip seniai plokštiesiems stogams išskirtinai būdavo naudojamas gelžbetonis, o dabar jį jau keičia ir medžio konstrukcijos.
„Norintiesiems statyti būstą nebereikia varžyti svajonių – šiandien galima įgyvendinti drąsiausius projektuotojų sumanymus“, – apibendrino „Eternit Baltic“ atstovas E. Gečas.
