Investicija – ilgalaikė
Prieš penkerius metus kuršėniškis Donatas Kriščiūnas planavo keisti tik nuosavo namo stogą, tačiau kuomet pradėjo skaičiuoti statybinių medžiagų, darbų kainas nusprendė imtis kompleksinio sprendimo – pakeisti ne tik stogą, bet ir apsišiltinti sienas bei įsirengti vėdinamą fasadą. Tuo labiau, kad namas statytas dar 1970 m.
Namo šeimininkas suprato, jog tokiu būdu išleis šiek tiek daugiau renovacijai, tačiau tuo pačiu sutaupys nemažą sumą pinigų, kasmet išleidžiamą kurui (malkoms). „Planuodamasis pamačiau, kad nemažai darbų galiu pasidaryti pats, o investicija bus ilgalaikė – nereikės kas 10-12 metų perdažyti fasado, tą laiką skiriant savo šeimai ir anūkams“, – teigia D. Kriščiūnas.
Vis dėlto nusprendę apšiltinti nuosavus namus išlošia ne tik šilumos prasme. „Apšiltinus namus sutaupome šildymui skiriamus pinigus, tad ilgainiui padidėja ir turimo nekilnojamojo turto vertė, pagerėja mikroklimatas kambariuose, o ir emociškai žmogus jaučiasi geriau gyvendamas atnaujintame pastate. Panašiai, kaip jaučiasi žmogus, įsigijęs naują automobilį“, – teigia Būsto modernizavimo asociacijos prezidentas Vidas Jaškauskas.
Svarbu sekti instrukcijas
Kad renovuotas namas atrodytų vientisas, D. Kriščiūnas nusprendė rinktis tas pačias medžiagas –pluoštinio cemento gaminius: stogui – banguotus fibrocementinius lakštus, kaminui – plokšteles, fasadui ir pakalimui – cementines dailylentes.
Stogo dangą pakeisti jis patikėjo specialistams. Nors stogo laikančiųjų konstrukcijų (karkaso) keisti nereikėjo – nuėmus seną stogo dangą paaiškėjo, kad jos yra gerai išsilaikiusios. Tuo metu namo sienas jis nusprendė šiltintis pats, naudodamas akmens vatą ir fasadą dengdamas pluoštinio cemento dailylentėmis „Cedral“. Pagal instrukciją šias dailylentes nesunku montuotis ir pačiam. Lietuvoje jomis prekiauja UAB „Eternit Baltic“, šiuo metu jas atsivežanti iš Belgijos, tačiau jau greitu metu pradėsianti jų gamybą ir Lietuvoje, o prekiauti pradėsianti – kitų metų pradžioje.
V. Jaškauskas teigia, kad iš esmės visada geriau samdyti savo srities specialistus, nes pirmą kartą visada galima padaryti klaidų. Tačiau taupant tikrai galima rinktis medžiagas ir technologijas, kuriose naudojami jau gamyklose paruošti gaminiai. „Čia kaip su „Lego“ kaladėlėmis – pasiimi instrukciją, kaip jas surinkti į bendrą visumą, ir gauni rezultatą“, – pasakoja statybinių medžiagų ekspertas.
D. Kriščiūnas namą šiltintis pradėjo rudenį, o baigė žiemą. Iš viso darbai užtruko 3-4 mėnesius. „Kiek užtruko, bet dar esu dirbantis. Be to, išėjo pigiau ir dariausi, kaip sako, „kaip sau“ – nereikia kontroliuoti, ar gerai padaryta,“ – teigia namo šeimininkas.
Darbus atlikti jis galėjo ir šaltuoju metų laiku, kadangi fibrocementinės dailylentės „Cedral“ tinkamos montuoti bet kuriuo metų laiku. To jis būtų negalėjęs padaryti, jei būtų nusprendęs tinkuoti sienas, kadangi tinkavimas – sudėtingesnė technologija, o su cementinėmis dailylentėmis visi darbai gerokai paprastesni.
Siekiant išvengti klaidų
Vėdinami fasadai (kuomet šiltinama akmens vata, o apdailai naudojamos cementinės plokštės arba dailylentės) buvo išrasti Skandinavijoje, todėl jie tinkami ir Lietuvos klimato sąlygomis. Kaip teigia V. Jaškauskas, ši technologija geriausiai apsaugo fasadą nuo išorinio poveikio. „Tokiu atveju akmens vata oro tarpu yra atskiriama nuo kritulių. Toks šiltinimo būdas atsparesnis temperatūrų svyravimams“, – teigia ekspertas.
Be to, reikia paminėti, kad cementinės dailylentės arba plokštės yra atsparesnės smūgiams negu tinkuojami fasadai, t. y. patikimesni vandalizmo atvejais. Jos taip pat yra nedegios, ilgaamžės, patvarios ir ilgai išlaikančios vertę.
Taigi, nors apsišiltinti namus savo jėgomis yra pigiau, tačiau bet kokiu atveju patartina atidžiai skaityti medžiagų naudojimo instrukcijas, o prireikus – nevengti pasikonsultuoti ir su specialistais. Tai leis išvengti papildomų išlaidų ir galimų klaidų, o darbai eisis sklandžiai.
