„Nuo šių metų lapkričio statomiems namams keliami A klasės reikalavimai. Tai reiškia, kad tokie namai turi suvartoti iki dešimties kartų mažiau energijos nei įprasti.
Vadinasi, ir pats mažiausias šilumos nuotėkis netenkina reikalavimų pasyviam namui ir nepasirūpinus iš anksto, gali tekti antrą kartą atlikti tą patį darbą“, – teigė bendrovės „Kauno šilas“, gaminančios polistireninį putplastį, pardavimų vadovas Tomas Čerauskas.
Specialistas išvardino penkias dažniausiai pasitaikančias pamatų apšiltinimo klaidas, dėl kurių išauga šilumos nuostoliai, peršąla sienos, susidaro kondensatas, kaupiasi drėgmė ir pelėsis, deformuojasi pastatas, ir pataria, kaip jų išvengti.
1. Neteisingai parenkama apšiltinimo medžiaga
Pirmiausiai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis apšiltinimą pamatams, tai aplinkos poveikis. „Daugelis žino, kad skirtingi pamatai įrenginėjami esant skirtingam gruntui – seklieji, poliniai ar gilieji, bet nedaugelis įvertina, kad nuo grunto savybių priklauso ir apšiltinimo medžiagų pasirinkimas“, – sakė T.Čerauskas.
Jei gruntas sunkus, molingas ar šalia pastato yra pravažiavimo kelias, ekspertas rekomenduoja pamatus apšiltinti didesnes apkrovas atlaikančia apšiltinimo medžiaga. Jei gruntas minkštesnis, atitinkamai galima lengvinti ir apšiltinimą.
„Jeigu apšiltinimui renkatės polistireninio putplasčio plokštes, tai jų stipris žymimas raidėmis EPS ir skaičiumi. Kuo skaičius didesnis, tuo plokštė atlaiko didesnį apkrovimą“, – aiškino T.Čerauskas.
2. Nepakankamas termoizoliacijos storis
Nors statybose vis aktyviau naudojamos inovacijos, tačiau kai kurie dalykai daromi iš inercijos. Vienas iš tokių – apšiltinimui naudojamas apšiltinimo medžiagos storis.
„Tradiciškai pastatų pamatai apšiltinami dešimties centimetrų termoizoliacine plokšte. Tačiau nuo lapkričio įsigalioja nauji energetinio efektyvumo reikalavimai statomiems namams, todėl ir pamatai turės būti apšiltinami storiau“, – kalbėjo specialistas.
Kad būtų pasiektas reikalaujamas normatyvas ir namas atitiktų A energetinę klasę, pamatų cokolio apšiltinimas turės būti dvigubinamas – vietoje tradicinio 10 cm termoizoliacijos sluoksnio reikės naudoti apie 20 cm sluoksnį.
3. Paliekami šalčio tiltai
Vis dažniau namai statomi be rūsių – taip ir pigiau, ir greičiau. Tokiems namams dažniausiai renkamasi poliniai pamatai, tačiau jie turi ir trūkumų: poliai neapšiltinami, todėl per juos susidaro šalčio tiltai ir šaltis jais pakliūna į namą.
„Problemą išsprendžia pakankamas apšiltinimo sistemos įgilinimas. Tokiu atveju apšiltinimo plokštė nuleidžiama vertikaliai iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 60 cm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos“, – kaip spręsti problemą aiškino T.Čerauskas.
4. Nepakankama apsauga nuo drėgmės
Pamatai yra ta namo dalis, kuri turi nuolatinį sąlytį su aplinka, vadinasi reikėtų pasirūpinti jų sandarumu. „Montuojant apšiltinimo plokštes darbininkai susiduria su dviem iššūkiais – kaip nepažeisti jų montuojant ir kaip apsaugoti nuo drėgmės ir teršalų sankaupų“, – nurodė specialistas.
Ekspertas rekomenduoja ištisai klijais tepti šilumos izoliacijos plokščių klijuojamą paviršių – taip pamatai apsaugomi nuo drėgmės. Kai atitvarų paviršiai nutepti bitumine hidroizoliacija, šilumos izoliacijai klijuoti prie jų turi būti naudojami alkidiniai arba kiti klijai, gerai sukimbantys su bitumine hidroizoliacija.
Klijuojant ant bituminės izoliacijos apšiltinimo medžiagą, pavyzdžiui, polistireninį putplastį, reikia žinoti, kad ši medžiaga reaguoja į bituminio glaisto skiediklius: benziną, acetoną, terpentiną.
„Jei šie darbai vykdomi vienas po kito, reikėtų vengti šių skiediklių. Per ilgesnį laiką skiediklis išgaruoja, todėl nenorintiems jų atsisakyti rekomenduoju daryti pertrauką tarp darbų“, – sakė T. Čerauskas.
Grunte esančią apšiltinimo medžiagą rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana, glaudžiant gumbruotą membranos pusę prie apšiltinimo medžiagos. Membrana prie apšiltinimo medžiagos tvirtinama smeigėmis, skirtomis kietam pagrindui.
5. Neteisinga apdaila padaro „meškos paslaugą“
Paskutinė pamatų apšiltinimo klaida, kurią mini T. Čerauskas, taip greitai namų gyventojams nepasijaus – bėdos išryškės po trejų-penkerių metų. „Baigus statyti namą, pamatų apšiltinimas padengiamas dekoratyvinių tinku, o namo aplinka tvarkoma klojant trinkelėmis.
Lyjant nuo trinkelių ištiškęs vanduo aptaško pamatų apdailą ir šie sudrėksta, išsimurzina, išmušami dėmėmis, iš jų veržiasi druskos. Besikaupianti drėgmė bei teršalai sudaro palankias sąlygas augti samanoms bei kitiems mikroorganizmams“, – apie ilgalaikes bėdas pasakojo T. Čerauskas.
Jis rekomenduoja prie tinkuojamų cokolių daryti tik atviras vėdinamas ir drenuojamas nuogrindas. Taip grindinio pakilimai apsaugos nuo lietaus ir tirpstančios sniego ir vanduo tekės ne link pamatų, bet tolyn nuo namo.
Jei vis tik prie pamatų neišvengiamai tenka daryti betoninių plytelių ar kitokią uždarą nuogrindą, specialistas rekomendavo cokoliams naudoti vėdinamą termoizoliacinę sistemą su lakštinių medžiagų apdaila.
