Važiuojant pro dailiai išpuoštas Aukštaitijos sodybas, atsiveria vis įspūdingesni vaizdai. Miestiečių neretai pašiepiami kaimų ir miestelių gyventojai turi puikų skonį, nenusileisdami profesionaliems aplinkos dizaineriams.
Šeima savo valdą išblizgino kaip atviruką
Andrioniškio miestelyje (Anykščių r.) gyvenantys Danguolė ir Virginijus Morkūnai savo hektaro ploto valdą pavertė dailiu paveikslu, kuriuo galima gėrėtis valandų valandas.
Piniguose nesimaudantys mechanikas ir namų šeimininkė viską sukūrė savo rankomis – iškasė tvenkinį ir išpuošė jį gėlėtais tilteliais, įrengė akmenines sieneles, grindinius, šulinį, surentė įmantriais ornamentais išpuoštą medinę pavėsinę, ant vejos, primenančios didžiulį žalią kilimą, pastatė dekoratyvinį malūnėlį. Morkūnai iš Utenos rajono atsivežė dešimt sunkvežimių akmenų, kuriuos panaudojo puošdami savo sodybą.
Dekoracijomis virto ne tik senų vežimų ratai, bet ir malkos, kurių ilga eilė primena įmantrią sieną. Kituose valdos pakraščiuose stovi „gyvos“ sienos iš jaunų pušų, eglių ir beržų – sutuoktiniai medžius karpo, kad jie įgytų dailesnį pavidalą.
Sodyba laurus skynė tris kartus
Morkūnų sklype gausu miniatiūrinių tujų, kadagių, vaismedžių, kitų augalų, paverstų originaliomis kompozicijomis. Iš viso valdą puošia daugiau nei 90 augalų rūšių. D.Morkūnienė mėgsta pasitelkti fantaziją – pavyzdžiui, iškarpius vieną kadagių krūmą, jis tapo panašus į didžiulį tortą.
Lauko virtuvę skoningai puošia įvairūs senoviniai daiktai – lygintuvas, rankinis pipirų malūnėlis, puodynės.
Morkūnų sodyba jau tris kartus pripažinta gražiausia Anykščių rajone. Šeimininkai į ją įsikėlė prieš 13 metų. V.Morkūnas ją paveldėjo iš savo tėvų. Jis yra kilęs iš Andrioniškio, o žmona – iš Anykščių.
Įsikėlę į sodybą, sutuoktiniai rado laiko ir ją puoselėti, ir rūpintis savo dviem vaikais, taip pat prižiūrėti ligotą D.Morkūnienės mamą.
Puošmenomis virto ir girnos, ir augalai
Sriubiškių kaime (Rokiškio r.) įsikūrusių ūkininkų Audronės ir Pauliaus Vaičiūnų rankose sodyba virto tarytum spalvinga knyga. Viena įspūdingiausių kiemo puošmenų – arką primenantys kelių metrų aukščio vijokliai, apsupti lauko akmenų ir lygios kaip veidrodis pievos.
Vienoje vietoje valdą juosia grandinėmis sujungtų akmeninių girnų eilė, kitoje – dailiai iškarpytų tujų kariauna. Sklypo pakraštyje tarsi siena, žyminti ribą, stovi akmenys, apdėti kelmų dalimis. Kiek toliau stūkso milžiniški kelmai, ištraukti iš ežero dugno ir virtę originaliomis dekoracijomis.
Šeimininkų išmonės dėka supynės buvo įrengtos iš senovinio vežimo. Kiemo puošmena virto ir pasagomis apkaltas kelmas, šulinys su įvairiais ornamentais, margaspalviai gėlynai.
Bitininkyste užsiimanti A.Vaičiūnienė su savo vyru sodybą puoselėja jau 13 metų. Šeima užaugino tris vaikus. 22 metų sūnus serga sunkia liga, jam reikalinga itin rūpestinga priežiūra. Tačiau nepaisant likimo siųstų išmėginimų, ūkio darbų, šeimyna savo sodybą sugebėjo išpuošti tarsi paveikslėlį.
„Sumanymai dažniausiai kyla spontaniškai. Imi kažką daryti, ir žiūrėk, pavyksta. Idėjų turiu daug, bet ne visuomet suspėju jas išpildyti“, – pasakojo A.Vaičiūnienė.
Šalia išpuoštos sodybos visą laiką plazda trispalvė
Pajuodbalio kaime (Kupiškio r.) esančioje Jolantos Petkevičienės sodyboje šypsosi nykštukas, puošiantis kiemą drauge su elnių, lapės ir kiškio, gandro ir pelėdos skulptūromis, savo spalvomis puikiai derančiomis prie gėlynų, kelmų, dekoracijomis virtusių medžių kamienų, kankorėžių kilimo.
Pavėsinę gaubia įspūdingas vijoklių apsiaustas, tarsi kviečiantis atsipūsti po kasdienių darbų. Išmaniai panaudotos net ir senos padangos, juosiančios smėlio žaidimų aikštelę. Šeimininkai skoningai nudažė supynes, ant ūkinio pastato sienų nupiešė gaidį, vištą ir pakabino kamuolį, simbolizuojantį kiaušinį. Kompoziciją vainikuoja du nedideli malūnėliai, sukurti iš medžio ir akmenų.
Šepetos miestelyje šalia Kupiškio įsikūrusios dvi įspūdingos sodybos – Sigitos Galvanauskienės ir jos kaimyno Rimvydo Zaborsko.
Zaborskų valdoje nuolat plevėsuoja trispalvė, tarsi liudijanti apie lietuvių darbštumą, grožio supratimą. Tvenkinys, pievelė, akmenų aikštelė, lakuotos medžių šakos, krepšiuose įrengti gėlynai sukuria jaukią aplinką.
S.Galvanauskienės sodyboje akmenys vaidina ypatingą rolę – pasibalnojus fantaziją, jie įgauna žibintų, obuolių, grybų, vazono formas, jais išpuošti tvenkiniai, pieva ir tvora. Akmuo paryškina augalų spalvas ir grožį, kuriuo suspindi kiekvienas lapelis.
Grožį sukuria net iš paprasčiausių daiktų
Kvapią gniaužia ir dešimtys kitų sodybų, esančių Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Ukmergės rajonuose. Grožį padeda atskleisti paprasčiausi dalykai – iš akmens padarytas vėžlys, milžiniška skrybėlė ant medžių šakų, tapusi užuovėja miegalei pelėdai, išmoningai ant akmens pritvirtintas gatvės pavadinimas, „besišypsanti“ namo siena, papuošta akimis ir lūpomis virtusiomis vežimo dalimis, pūpsantys mediniai grybai, pjūklas, pakibęs pievoje virš žaliai nudažyto rąsto, medinės statinės su senomis svarstyklėmis, raštais išraižyti šulinių dangčiai, daugybė kitų įmantrybių, kuriomis smagu gėrėtis.
Tokių sodybų netrūksta Pandėlio, Sriubiškių (Rokiškio r.), Skapiškio (Kupiškio r.), Andrioniškio (Anykščių r.), daugelio kitų kaimų ir miestelių apylinkėse.
Vidiškių miestelio (Ukmergės r.) gyventojai centrinėje gatvėje pastatė ant šiaudų sėdinčio ir besišypsančio žmogučio figūrą šalia gėlių žiedų, tarsi simbolizuojančią degtinės nepaliestą provinciją. Provinciją, kuri sprogdina į šipulius „24 valandų“ ir panašių laidų tarytum peršamą jos įvaizdį.
