Dekoratyvinių augalų pardavvėjai patvirtino, kad žmonės atėjus rudeniui iš tiesų labiausiai domisi dekoratyviniais daugiamečiais augalais – ieško jų naujoms kompozicijoms sukurti ar papildyti jau ne pirmus metus sodybą puošiančius želdynus.
„Niekas jau nebenori grėbti lapų“, – šypsosi augalų pardavėjai.
Pastaraisiais metais žmonės savo sodyboms puošti renkasi įvairius visžalius spygliuočius, neprarandančius dekoratyvumo visais metų laikais. Šių augalų pasirinkimas išties gausus, jų yra įvairių formų ir spalvų. Eglės, pušys, tujos ar kadagiai gali būti ne tik tradicinės žalios, bet ir geltonos ar mėlynos spalvų, šliaužiantys ar kaip kolona kylantys į viršų.
Tačiau ir bijoti, kad lapuočiai rudenį numeta lapus, neverta. Paskyrus vieną kitą valandėlę, juos galima nesunkiai sugrėbti, mat lapuočiai kompozicijoms suteikia žavesio. Tuo labiau kad jų galima išsirinkti ne tik žydinčių dekoratyviais žiedais, bet ir skirtingų spalvų lapijos.
Pavyzdžiui, galima pasisodinti geltonos ar raudonos spalvos lapus auginantį pūslenį, margalapę ar geltonlapę sedulą.
Pastarųjų yra ir raudonomis šakelėmis, kurių grožis ypač atsiskleidžia žiemą, kai nebūna lapų.
Alpinariume – ir prieskoninai augalai
„Laikai, kai kiekvienoje gražiai tvarkomoje sodyboje būtinai augdavo tradicinės formos sidabrinė eglė, kazokinis kadagys, kukmedis ir vakarinė tuja, praėjo“, – ne pirmus metus pastebi augalų specialistai.
Todėl žmonės sodina ne įprastas vakarines tujas, bet ‘Smaragd’ veislės, pasižyminčias taisyklingos formos, sodraus žalumo laja. Nenorintys tujų žaliosioms gyvatvorėms perka glaustašakius kukmedžius, uolinius kadagius, nes jie gana greitai auga. Lapuočių gyvatvorėms sodinamos lanksvos, pūsleniai, forsitijos.
Matyt, egzotiškus augalus, tokius kaip magnolijos, ginkmedžiai ar tulpmedžiai, sodybų šeimininkai pirktų labiau, jei nesibaimintų, kad jie neištvers lietuviškos žiemos. Reikia tiksliai žinoti, kiek atsparus šalčiui augalas, kurį perkate. Pavyzdžiui, yra ne viena magnolijų veislė, sėkmingai auganti ir Lietuvos klimato sąlygomis: ‘Susan’, ‘Powder Puff’, ‘Leonard Messel’, ‘Alechandrina’. Ginkmedžiai lietuviškas žiemas taip pat ištveria.
Lietuvių sodininkų ūkyje iš sėklų išauginti, dažnai žmogų praaugę ginkmedžiai atlaiko žiemas, nors žiemojo niekuo nepridengtuose vazonuose. Dažnoje sodyboje atsiranda kultūrinių lazdynų, šermukšnių, putinų ar šilkmedžių – žmonės nori, kad augalai ne tik gražiai atrodytų, bet ir duotų naudos.
Netgi šilauogių nebūtina slėpti nuošalioje vietoje – šis vertingas uogas auginantis krūmas vasarą gražiai žaliuoja, o rudenį pasitinka paraudonavusiais lapais.
Alpinariume sėkmingai galima apgyvendinti prieskoninius augalus ar net vazoninių pomidorų kerą. Ilgas darbas – didelė kaina Lietuviai savo sklypuose po truputį jaukinasi ir skiepytus ar formuotus spygliuočius, vadinamuosius sodo bonsus. Jie puikiai dera su akmenų kompozicijomis alpinariumuose.
Kad sodo bonsų kaina dažniausiai prasideda nuo keturženklio skaičiaus, neturėtų stebinti.
Tokį ypač dekoratyviai atrodantį medį užauginti ir suformuoti užtrunka ne vienus metus.
Įdomiomis formomis žmones vilioja ir skiepyti augalai.
Taip ant aukšto koto įsitaiso rutulinė pušis ar uolinis kadagys, šakų kaskadas svarina svyruokliniai maumedžiai ar šermukšniai. Tiesa, reikėtų žinoti, kad skiepyti augalai į aukštį auga itin lėtai, geriau želia tik jų kepurės.
Kur ir ką verta sodinti
Pirkti augalų atvažiuoja labai įvairių žmonių. Vieni – tiksliai žinantys, ko nori, kiti – neskiriantys pušies nuo eglės. Tiesa, kartais daug informacijos internete perskaitę pirkėjai galiausiai vis tiek klausia augalų specialistų patarimų, nes neįvertina vietos, kurioje sodins augalą, ypatumų.
Pavyzdžiui, žemesnėje, dažnai užmirkstančioje vietoje neverta sodinti pušų. Ir atvirkščiai, šie spygliuočiai puikiai jausis kad ir ilgą laiką gyvendami dideliame vazone, laikomame terasoje ar balkone, nes yra atsparūs trumpalaikėms sausroms – jei kartais šeimininkas užmirštų juos palaistyti.
Prieš patardami, kokius augalus rinktis, apželdintojai teiraujasi ir kokiame grunte augalas augs. Kartais sklypą apie namą naujakuriai būna užpylę moliu, o ant jo viršaus užbarstę vos kelių centimetrų juodžemio sluoksnį.
Tokioje sunkioje žemėje retas augalas sėkmingai augs. Tuomet būtina bent į sodinimo duobę pripilti derlingos žemės, komposto. Labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek saulės mėgsta išsirinktas augalas. Pavyzdžiui, lapuočiams šviesiais, margais lapais paprastai saulės šviesos reikia daugiau nei įprastos spalvos lapiją turintiems giminaičiams.
Tiesa, yra ir išimčių. Pavyzdžiui, dabar lietuvių pamėgti žalsvai rožinius lapelius turintys sveikalapiai gluosniai gražesnės spalvos būna augdami ne visiškoje saulės atokaitoje, bet gaudami šiek tiek pavėsio.
Jei grožį kursite patys
Jei dekoratyviniai augalai buvo auginami vazonuose, juos į atvirą dirvą galima sodinti per visą šiltąjį metų periodą, nebūtinai tik pavasarį ar rudenį.
Taip užauginti augalai persodinami į nuolatinę vietą patiria mažesnį stresą, lengviau prigyja. Be to, pirkėjas nėra griežtai suvaržytas ir gali juos sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Nors medžiai ar krūmai gali sėkmingai augti vazonuose ne vienus metus, žinoma, visą savo grožį jie atskleidžia tik augdami laisvai, atvirame grunte.
Jei neketinate prašyti profesionalų pagalbos, patys veją sumanėte pagyvinti daugiamečių dekoratyvinių augalų kompozicija, pirmiausia teks pradėti nuo plano.
Iš pradžių ant popieriaus pasibraižykite, kokios formos daugiamečių augalų salelės norėsite, vėliau planą patikrinkite pasirinktoje vietoje.
Kompozicijos kontūrams išvingiuoti ant vejos pravers ilga ir stora virvė ar net laistymo žarna. Pasidairykite, ar sukurta forma jums tinka, ne tik iš įvairių kiemo vietų, bet ir žvilgtelėję iš antrojo namo aukšto. Jei forma tinka – į rankas kastuvą! Pasirinktose vietose paruošiamos duobės ir sodinami augalai.
Apželdintojai pataria apie augalus liekančią žemę užkloti specialia drėgmę praleidžiančia juoda plėvele. Taip ir viena kita iš dirvos bandanti prasikalti piktžolė neišliks, ir mulčią patogiau pilti.
Mulčią galima naudoti įvairų – nuo skaldos iki medžių žievės ar kankorėžių. Patogu, kai kompozicija nuo vejos atskiriama atitvaru – taip ir veją lengviau nupjauti, ir mulčias po žolę nepasklinda. Atitverti galima naudoti įvairiausias medžiagas – nuo betoninių trinkelių iki specialių į žemę įkasamų tvorelių.
Kaip paruošti dekoratyvinius krūmus ir medžius žiemai, pasakoja Vilniaus universiteto Botanikos sodo dendrologinių kolekcijų grupės vyriausioji kuratorė Vitalija Pribušauskaitė.
„Spygliuočius persodinti reikėtų rugsėjo mėnesį. Pasak moters, tuomet jie iki žiemos spės prigyti ir sėkmingai peržiemos.
Persodinant spygliuočius svarbu paruošti tinkamas duobes. Pavyzdžiui, metro dydžio augalui reikėtų iškasti apie 0,5 metro skersmens ir pusės metro gylio duobę, į kurią būtina priberti derlingos žemės. Persodinti spygliuotį būtina su žemių gumulu, o ne plikomis šaknimis, pasodinus gausiai palaistyti.
Lapuočius medžius ir krūmus ji rekomenduoja sodinti spalio mėnesį, kai pasibaigia jų vegetacija. Persodintus augalus būtina nuolat palaistyti. Lapuočius užteks laistyti, kol jie numes lapus, o spygliuočius – iki pat šalnų.
Jei ruduo nelietingas, tik kartais dulkia vadinamasis grybų lietus, reikėtų būtinai augalus bent kartą per savaitę palaistyti. Jei ruduo saulėtas, naujai pasodintiems spygliuočiams vertėtų padaryti nors dalinį pavėsį, kad jie per savo spyglius išgarintų kuo mažiau drėgmės. Tam tinka įvairios dangos.
Net ir nepersodintus spygliuočius, visžalius augalus, pavyzdžiui, rododendrus (nuotr.) rudenį reikėtų nuolat laistyti – taip jie geriau pasiruoš žiemai. Dekoratyvinius augalus prieš šalčius V.Pribušauskaitė pataria apmulčiuoti. Mulčiuojamas maždaug 0,5 metro plotas, nors jei augalas didesnis, reikėtų mulčiuoti dar plačiau.
Mulčiui tinka nušienauta žolė (tik ne ką tik nupjauta, bet tris dienas palaikyta). Jos reikėtų užberti apie 15 centimetrų storio sluoksnį. Nuo šalčio augalus puikiai apsaugo ir medžių lapų bei durpių mišinys. Tačiau vien tik lapais mulčiuoti nepatartina, nes juose šiltą guolį žiemai gali pasidaryti ir augalams nemažai žalos padaryti pelės.“
