Tačiau gera žinia ta, kad trąšų galima pasigaminti greičiau, užuot kompostuojant augalines
atliekas. Kur jų nusipirkti? Parduotuvėje, o gal iš kaimyno?
Atsakymas – ne.
Tai – skystasis papildas. Trumpai tariant, žolės masės ekstraktas,
antpilas, skystas kompostas.
Šios trąšos pastaraisiais metais visiškai nepelnytai pamirštos,
nors faktiškai gali pakeisti visas trąšas, kokių reikia daržininkui. Ir
pasidaryti šių trąšų gana paprasta.
Būtina turėti statinę ir ją pastatyti saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo
vėjų. Jei statinė yra metalinė, po ja būtina padėti medžio plokštę:
liesdamasis su drėgna žeme metalas greitai rūdija.
Į statinę dedama žolė, išravėtos piktžolės, su šaknimis ir sėklomis.
Visa tai kraunama iki maždaug pusės statinės – trys ketvirtadaliai. Po
to į statinę iki viršaus įpilama vandens, uždengiama polietileno
plėvele, aprišama virve ar apklijuojama lipniąja juosta.
Tai būtina, kad plėvelės nenupūstų vėjas. Beje, plėvelėje išbadomos 3–5
nedidelės skylutės dujų apykaitai.
Po kelių dienų statinėje prasideda rūgimas. Tai panašus
procesas, koks vyksta žoliaėdžių gyvūnų skrandyje, kurių mėšlą taip
vertina sodininkai ir daržininkai.
Pamažėle skystis tampa drumzlinai geltona žalia mase ir įgauna
kvapą – ne itin malonų.
Po savaitės ar pusantros trąšos jau bus pagamintos ir jas galima naudoti
pagal paskirtį.
Tiesa, jų nereikėtų naudoti grynų, nes jos gali
nudeginti visas augalų šaknis ar joms pakenkti. Todėl šie papildai
skiedžiami – 10 litrų vandens vienas litras trąšų.
Paprastai šios trąšos derinamos su laistymu.
Pagal sodininkų rekomendacijas perengė Ona Kacėnaitė
