Būtina apsaugoti nuo drėgmės
„Kalbant apie balkonų apdailą, pirmiausia svarbu suprasti, kad ji skiriasi priklausomai nuo balkono tipo. Vienokios medžiagos yra naudojamos, jei balkonas yra atviras, visai kitokios – jei uždaras, įstiklintas, apsaugotas nuo oro permainų poveikio.
Juk atvirame balkone ir lietus lyja, žiemą – sninga, vasaros dienomis – labai karšta, naktimis – stipriai vėsiau. Visą tai įvertinus reikėtų numatyti, kokias medžiagas balkone dera naudoti“, – teigė „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris.
Prieš įrenginėjant balkoną svarbu nepamiršti, kad jei jis yra neįstiklintas, atviras, tuomet pirmiausia būtina imtis grindų hidroizoliacijos. Ši dažniausiai įrengiama ant grindų pagrindo prieš dengiant grindų dangą (dažniausiai – plyteles). Tokiose konstrukcijose turėtų būti naudojamos hidroizoliacinės medžiagos ar net, rekomenduojama, specialios balkonų ar terasų hidroizoliavimui skirtos sistemos.
„Atvirame balkone būna visko: ir lietaus, ir sniego, ir vėjo, ir saulės. Visi šie išorės faktoriai stipriai veikia balkono grindis. Pasitaiko atvejų, kai intensyvaus lietaus atveju vanduo nespėja greitai nubėgti nuo grindų plokštumos ir pradeda tvenktis, t. y. kilti jo lygis. Dėl to būna apkraunamos ir sienų plokštumos, todėl būtina nuo vandens poveikio izoliuoti ir sienų konstrukcijas, geriausia – 10-15 centimetrų.
Vis dėlto tai padaryti įmanoma ne visada, nes pastaruoju metu yra itin mėgstamos beslenkstės konstrukcijos, tokios kaip vitrinos, durys, ir ten lieka vos 3-5 centimetrai ar net mažiau galimos izoliuoti sienos. Tokiu atveju teisingai įrengti hidroizoliaciją yra sunku ir vienintelė išeitis – specialios drenažinės dangos hidroizoliaciniame sluoksnyje“, – patarė K. Vaseris.
Grindims svarbu parinkti tinkamas medžiagas
Balkonų grindims dažniausiai naudojamos keramikinės plytelės. Šis sprendimas yra geras, tačiau itin svarbu pasirinkti reikiamas medžiagas ir tinkamai jas pritaikyti – tik tokiu atveju balkono grindys bus ilgaamžės ir patogiai prižiūrimos.
„Renkantis plyteles svarbu įsigyti tas, kurios skirtos naudojimui lauke: jos pasižymi silpnesniu vandens įgėrimu, yra mažiau porėtos, labiau atsparios temperatūros bei drėgmės pokyčiams. Be to, ir plytelių klijai turi būti pritaikyti naudojimui lauke, rekomenduojami C2 stiprumo klasės.
Visos kitos klijų savybės priklauso nuo pasirinktų plytelių: ar tai klinkeris, ar labai smulkios struktūros ir neįgeriančios akmens masės plytelės ar įprastos keramikinės plytelės.
Šios plytelės pasižymi skirtingomis savybėmis, kurios atitinkamai reikalauja ir kitokių savybių plytelių klijų bei siūlių užpildų. Be to, svarbu nepamiršti, kad tokioms konstrukcijoms reikalingas ir hermetikas, pavyzdžiui, silikonas, kuriuo reikia užpildyti kampines siūles“, – pasakojo specialistas.
Pasak K. Vaserio, naudojant silpnai įgeriančias ar beveik visai neįgeriančias plyteles, rekomenduojama jas impregnuoti, tokiu būdu stipriai palengvinant jų priežiūrą, valymą.
Įdomūs sprendimai sandariems balkonams
Pastaruoju metu, ypač įsibėgėjus daugiabučių namų renovacijoms, balkonai įrengiami kiek kitaip nei buvo įprasta anksčiau. Siekiant kuo aukštesnio energinio efektyvumo, bandant padidinti gyvenamo būsto plotą balkono konstrukcija dažnai yra sandarinama pilnai įstiklinant angą ir apšiltinama, grindis, sienas bei lubas padengiant termoizoliacine medžiaga.
Tokiuose itin sandariuose balkonuose galimas anksčiau šiai erdvei visai nenaudotas sprendimas – gipso plokščių konstrukcijos (pvz. lubos, sienų aptaisymas).
„Šiuo metu rinką papildė naujo tipo gipso plokštės, kurios tinka padidintos drėgmės patalpų įrengimui. Jos yra padengtos specialiu stiklo pluošto sluoksniu, gaminamos be organinio komponento – kartono – ir tik iš mineralinių žaliavų.
Tai labai svarbu, nes balkono apdaila kenčia ne tik nuo tiesioginio vandens poveikio, bet ir nuo kondensato, atsirandančio dėl temperatūrų skirtumo. Jei norima balkone įrengti gipskartonio pertvaras iš įprastų gipso plokščių, tokiu atveju balkonas turi būti labai gerai užsandarintas“, – kalbėjo specialistas.
Pasak techniko, pasitelkiant gipso plokštes balkoną galima paversti įdomia, jaukia ir funkciškai naudingesne erdve: dalį jo atitverti daiktams laikyti, kitą naudoti išskirtinai poilsiui.
