Daugiametės daržovės – kodėl jas verta rinktis

Daugiamečių daržovių pionierius – rabarbaras. Skirkite jam pakankamai erdvės (iki vieno kvadratinio metro) ir jis atsidėkos paruošdamas jums vitaminų bombą kiekvienam pavasariui. Valgomi rabarbarų kotai, kurie yra itin rūgštūs – bet nėra ką apie tai kalbėti, rabarbarų kotų skonį tikriausiai pamenate dar nuo vaikystės. Ar auginate ir dabar savo kieme? Tikrai verta, nes rabarbarai nereikalauja jokios priežiūros, nebent teks pramėtyti po jų lapais pasislėpusias sraiges.

Rabarbarų kotus galima valgyti tik pavasarį, nes vėliau juose gausėja oksalo rūgšties. Svarbu tai, kad kotus reikia ne nupjauti, o išsukti. Jei verdate kompotus, kotus užsišaldykite – žiemą gėrimai su rabarbarų rūgštele tikrai nuostabūs.

Birželio viduryje rabarbarai pražysta šviesiais žiedynais. Ir reikia pripažinti, rabarbarai dėl savo egzotiškai didelių lapų ir švelnių žiedynų nusipelno vietos net gėlyne.

Krienai – dar viena daugiametė daržovė, pasižyminti stipriu išskirtiniu skoniu. Jūsų užaugintų ir pagamintų krienų stiklainėlis gali būti originali dovana bet kuria proga.

O turėti savo krienų visai nesudėtinga. Dauginami jie šaknies ataugomis, nuimtą ataugą pasodinant kelių cm gylyje. Jau antraisiais metais po pasodinimo galėsite išsikasti dalį šaknies ir panaudoti ją aštriam padažui.

Krienams auginti nereikia kažkokių ypatingų sąlygų, tik visai neužleiskite, kad per daug neišsiplėstų. Smidrai arba šparagai – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, tai vienas ir tas pats. Ir tai – nuostabi daugiametė daržovė. Dažniausiai ją pažįstam kaip dekoratyvinį ažūrinį pusantro metro aukščio krūmą, kuris augdavo pas močiutę po langu. Smidrų liaunos šakelės puikiai atrodo puokštėse, jos vėliau pasipuošia ir raudonomis uogytėmis. Ilgą laiką smidrai buvo auginami tik kaip dekoratyvinis augalas.

Tačiau gerai, kad vėl prisiminta apie smidrus kaip apie daržovę. Kiekvieną gegužę gurmanai visam pasaulyje eina iš proto dėl smidrų ūglių, o jūs labai paprastai galite jų užsiauginti savo kieme. Gera žinia ta, kad kartą pasodinus, smidrai gali augti vienoje vietoje net ir 15 metų. Užsiauginti iš sėklų sudėtinga, tačiau galite įsigyti sodinukų. Pirmieji ūgliai pasirodys jau antraisiais metais, o trečiaisiais jau gausite rimtesnį derlių.

Su garsiaisiais kalafiorais net nepalyginsi – šviežių smidrų ūglių 1 kg gali kainuoti apie 10eurų, o jūs valgytumėt tiesiai iš savo daržo, daug pavasarių iš eilės.

Artišokai yra dar viena puiki daugiametė daržovė, tačiau retai auginama Lietuvoje. Artišokams patinka kiek šiltesnis klimatas, todėl vieni augintojai juos pridengia žiemai ir per gegužės šalnas, o kiti tiesiog siūlo auginti vakarinėje Lietuvos dalyje, kur orai kiek švelnesni.

Auginantys artišokus išties turi vieną dilemą. Maistui vartojami pumpurai, kurie susiformuoja rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Tačiau kai jie pražysta, jie būna tokie gražūs, kad tai žinant gaila juos valgyti! Pumpurai skinami vartojimui dar kol nepradėjo žydėti. Juos galima virti ir net konservuoti žiemai.

Artišokai gana reiklūs dirvožemio derlingumui, skurdžioje žemėje gerų artišokų neturėsite. Be to, pirmoje metų pusėje, jei vyrauja sausringi orai, dosniai laistykite. Tačiau vienoje vietoje jie auga keletą metų, tad galite kasmet turėti šios puikios nekasdieniškos daržovės ant savo stalo.

Rūgštynes visi pažįstate, tačiau ar jas auginate? Dažniausiai taip ir atsitinka – kuo paprastesnis augalas, tuo labiau esam linkę apie jį pamiršti. Rūgštynių nepamirškite! Jos yra nereiklios dirvai, lengviausia dauginti kerais. Lapeliai užauga iki 30 cm aukščio, o maistui naudokite išskirtinai tik jaunus lapelius.

Ir reikia pasakyti, rūgštynės yra nuostabios. Jos turi daug vitaminų ir puikiai pagyvina patiekalus. Palyginti su špinatais, kurie yra panašios struktūros ir spalvos, rūgštynės laimi dėl savo išskirtinio skonio. Naudokite rūgštynes ne tik su salotomis, mėsos patiekalais, bet ir gamindami šaltibarščius. Be to, jas galite termiškai apdoroti – virkite pavasarišką rūgštynių sriubą arba konservuokite, kad ją galėtumėt pasigaminti bet kuriuo metų laiku.

Puikus vitaminų šaltinis – daugiamečiai česnakai. Jų biocheminė sudėtis turtingesnė negu svogūnų, o augindami įvairių rūšių daugiamečius česnakus, žalumynų galite turėti ištisą šiltąjį sezoną. Pirmasis derlius paprastai imamas jau balandžio pradžioje.

Populiariausi yra laiškiniai česnakai (lot. Allium schoenoprasum L.). Nereikia bijoti nupjauti visą viršutinę dalį, paliekant tik kokius 10 cm – česnakai vėl greitai atželia, o jaunesni laiškai yra švelnesnio skonio. Per metus taip galima nuimti net tris ar keturis derlius.

Rečiau auginami lenktagalviai (Allium nutans L.), tuščialaiškiai (Allium fistulosum L.), kampuotieji (Allium angulosum L.) česnakai. Tačiau labiausiai gurmanų vertinami meškiniai česnakai (Allium ursinum L.). Jie auga ir natūralioje gamtoje, tačiau šis augalas buvo priskiriamas prie beišnykstančių. Todėl tegul laukiniai auga toliau gamtoje, o mes sode galime meškinių česnakų auginti patys. Jiems tinka pavėsinga vieta, tad kodėl gi neparagauti pavasarinių vitaminų, meškinių česnakų, iš savo sodo. Paprastas, bet puikus prieskonis.