Reikia gyvatvorės ar ne? Šie patarimai padės jums apsispręsti

Puoselėjantiems namų aplinką gyvatvorės yra pagrindinė sodybos suskirstymo į zonas priemonė. Tarkime, kai reikia atskirti priesodybį – sklypą esantį prieš sodybą, poilsio ir ūkines zonas. Yra du pagrindiniai gyvatvorių tipai – laisvai augančios ir karpomos (formuojamos) gyvatvorės. Laisvai augančioms gyvatvorėms gali būti parenkami ir žydintys augalai. Toliau, pagal norą, gali būti pasirenkama numetanti lapus arba visžalė gyvatvorė. Karpomoms gyvatvorėms galima pasirinkti tiek lapuočius tiek spygliuočius.

Gyvatvorėms sodinukai atviromis šaknimis gali būti sodinami pavasarį ir rudenį kaip bet kurie kiti medžiai bei krūmai atviromis šaknimis. Tačiau tokiu atveju svarbu saugoti, kad nesudžiūtų augalų šaknys. Gyvatvores, kurios sodinamos sodinukais augintais vazonėliuose galima sodinti bet kuriuo metų laiku, išskyrus žiemą.

Bet kokio tipo gyvatvorę geriausia sodinti į iškastą tranšėją pagal ištemptą virvę. Dirva turi būti derlinga, supurenta. Jei dirva sunki ir nederlinga reikia įmaišyti durpinio substrato ir kompleksinių mineralinių trąšų. Tik žiūrėti, kad tiesiai ant šaknų nepatektų trąšų ir nenudegintų. Tam, kad palengvintumėte sau darbą, atstumams sužymėti reikia turėti atitinkamo ilgio lentelę su išpjovomis galuose augalų stiebams – taip tvarkingai išlaikysime atstumus sodindami augalus.

Šiaurinėje sodybos pusėje geriau sodinti atsparius žvarbiam vėjui ir šalčiams lapuočius – ligustrus, gudobeles, kaukazines slyvas, sedulas, pūslenius, kaulenius. Šiuos medžius ir krūmus galima karpyti. Pavėsyje gali augti kukmedžiai ir darželinės hortenzijos, tačiau reikia atsiminti, kad hortenzija leidžia atžalas. Saulėtoje vietoje galima sodinti visžalius, spygliuočius koloninius kadagius „Skyrocket“, paprastuosius kadagius „Hibernica“, vakarines kolonines tujas. Gražiai atrodys tujos „Smaragd“. Jos iš visų tujinių augalų mažiausiai keičia spalvą žiemą. Išvardintų augalų nereikės karpyti, nes jų formą lemia veislė. Spalvinei gamai paįvairinti sodintinos ir geltonos spalvos vakarinės tujos „Jantar“, „Yellow smaragd“, „Sunkist“.

Puskiparisių gyvatvorė bus graži, bet ne itin ištverminga. Po šaltesnės žiemos puskiparisiai gali iššąlti arba stipriai apšalę nuruduoti. Šalčiui jautrios ir raudonlapės kaukazines slyvos. Iššalimo nebijo alyvos, putinai, gudobelės, ginaliniai klevai, skroblai, zyboldo obelys, pūsleniai, ligustrai, kauleniai, forsitijos, veigelės, sedulos, lanksvos. Tik reikia žinoti, kad karpomi krūmai ir medžiai menkai žydės. Neaukštos ir žydinčios gyvatvorės sodinamos iš japoninių lanksvų arba sidabrakrūmių.

Jei teritorija neaptverta, galima sodinti gerai sutankėjančius spygliuotus augalus, pro kuriuos nepraeis nei žmogus, nei žvėris. Tokia gyvatvorė, namus saugos geriau už tvorą.

Ilgaamžiškiausios yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės. Dvimečius, trimečius sodinukus reikia sodinti 30-40 cm atstumu. Vienam gyvatvorės metrui reikia trijų augalų. Jų viršūnė kerpama 20-30 cm aukštyje. Kai augalai pradeda šakotis, jiems suteikiama norima forma. Tokios pat tankios ir nepraeinamos gali būti kaukazinės slyvos, erškėčio ir raugerškio gyvatvorės.

Siaurai gyvatvorei augalai sodinami viena eile, plačiai – šachmatais dviem eilėmis. Visžaliai spygliuočiai sodintini viena eile. Jei formuojama karpoma gyvatvorė iš vakarinių tujų, medeliai puikiai sutankėja ir galima palaikyti norimo aukščio ir pločio formą. Koloninės tujos ir kadagiai suaugs ir susiglaus nekarpomi. Svarbu nesusodinti jų per tankiai, nes nenumetantys spyglių ir lapų visžaliai augalai gali išplikti arba pradėti sirgti grybelinėmis ligomis. Tujoms sodinti, priklausomai nuo augalų dydžio, geriausias atstumas 40-70 cm. Lapuočiai sodinami tankiau – viena eile kas 30 cm, o dviem eilėmis šachmatais 30 su 30cm.

Gyvatvores rekomenduojama sodinti 2,5–3 m nuo vaismedžių.

Vienmečiai ar dvimečiai sodinukai geriau sutankėja nei senesni. Iš jaunų augalų galima lengvai suformuoti nepermatomą pageidaujamo pločio gyvatvorę. Pasodinus pirmais metais gyvatvorė nesiaurinama, laukiama, kol medeliai ir krūmai užaugins šoninės šakeles. Iki norimo aukščio auginant gyvatvorę viršūnes vis tiek reikia trumpinti, kad augalas tankėtų. Jei formuojama žema ir tanki gyvatvorė, augalai karpomi 3-4 kartus per vegetaciją.

Sezono metu, augančios gyvatvorės, karpomos mažiausiai du kartus. Suformuotą gyvatvorę sezono metu pakanka karpyti, 1-2 kartus į metus. Geriausia karpomoms gyvatvorėms suteikti trapecijos formą, nes taip augalas geriausiai yra apšviečiamas saulės ir tolygiausiai vystosi. Karpant stačiakampio forma anksčiau ar vėliau, dėl nepakankamo saulės apšvietimo, pradės retėti gyvatvorės apačia.

Spygliuočių gyvatvorės karpomos vasaros pradžioje ir vasaros gale, kad prieš lietingus orus dar spėtų užsisakuoti padarytos žaizdos. Spygliuočių nepatartina karpyti žiemą.

Metančios lapus žydinčios vasarą karpomos sausio-kovo mėnesiais kol neprasidėjo spartus augimas.

Metančios lapus žydinčios pavasarį genimos ir formuojamos iškart po žydėjimo. Neatidėlioti, kad spėtų užauginti naujus ūglius, kurie žydės sekančią vasarą. Visžalės, esant reikalui šalinti silpnus, deformuotus ar per daug išsišakojusius krūmus genimos gegužės mėnesį.

Šalia gyvatvorės sodinant kitus augalus svarbu išlaikyti tinkamus atstumus. Derlių duodantys augalai turi augti keturių metrų atstumu nuo kaulenio, ligustro, sedulos, lanksvos, sidabrakrūmio, žilakrūmio gyvatvorės.

Gyvatvorė neatims iš šalia pasodintų augalų maistinių medžiagų, jei bus patręšta.

Žaliąja teritorijos tvora reikia rūpintis, kaip ir visais kitais augalais – purenti po medžiais, naikinti kenkėjus, kovoti prieš ligų sukėlėjus.

Nereikia pamiršti, kad dažnai genimi augalai yra labiau pažeidžiami ligų, todėl juos reikia tinkamai tręšti ir pakankamai laistyti. Sausą rudenį ypatingai gerai reikia pagirdyti spygliuočių bei visžalių lapuočių gyvatvores, nes jie drėgmę garina ir žiema, o pasipildyti jos atsargų negali dėl sušalusios žemės. Gerai yra tokias gyvatvores palieti ir žiemą, kai būna teigiama temperatūra ir atšilusi žemė.

Eglės – galima formuoti iki 2–4 m aukščio gyvatvorę. Pasodinę karpyti pradėkite nuo trečių metų ir vėliau ją taip formuokite du kartus per sezoną.

Europiniai maumedžiai – galima formuoti 1–1,5 m ir aukštesnes gyvatvores. Pasodinę karpykite nuo trečių metų.

Vakarinės tujos – lengviausia prižiūrėti iki 1,5 m aukščio gyvatvores, tačiau galima auginti ir aukštas, tik reikia atminti, kad bus sunkiau prižiūrėti. Karpyti pradėkite iškart pasodinę. Tujas, kaip ir kitus augalus, būtina tręšti. Jų šaknys yra paviršinės, todėl maistingąsias medžiagas gali savintis iš šalia esančių augalų.

Ligustrai, skroblai ir sedulos – tinkami 1–2 m aukščio gyvatvorei auginti. Reikėtų žemai prikirpti iškart pasodinus, vėliau – 2 kartus per metus.

Medlievos – tai nuo 0,5 iki 6 m aukščio stačiašakiai krūmai arba medžiai glausta laja. Gegužės mėnesį pražysta gausybė trumpų baltų žiedų kekių. Brandina tamsiai mėlynas valgomas uogas.

Lanksvos – nekarpomi krūmai siekia 1–1,5 m aukščio. Labai gausiai žydi nuo gegužės pabaigos iki birželio.

Forsitijos – krūmai užauga iki 1,5–2,5 m aukščio. Žydi balandžio mėnesį.

Gudobelės – tai 3–10 m aukščio medžiai arba krūmai. Žydi gegužės–birželio mėnesiais.

Taip pat galima auginti veigelės, sedulas, raugerškius, sidabrakrūmius, svarainius, kolkvicijas, jazminus, pūslenius, o atkaklesni sodininkai gali pabandyti užauginti ir rododendrų gyvatvorę.

Vijokliniai sausmedžiai – populiarūs vijokliniai augalai. Atsparūs šalčiams, užauga iki 3–6 m aukščio (kas metus užauga po 1 m). Gali augti prie sienų, tvorų. Žydi pavasarį, vasarą, bet yra veislių, žydinčių iki vėlyvo rudens. Džiugina įvairių spalvų, dažnai kvepiančiais, žiedais. Augalai nereiklūs, tačiau geriau žiedus krauna priemolio dirvoje.

Vynvyčiai – auga labai greitai, per metus pasistiebia iki 3 metrų. Gali siekti net 20 m aukštį.

Apyniai – visiems žinomi augalai. Kas metus nupjaunama antžeminė dalis, užauga iki 3–5 m per metus. Šiuo metu galima rasti dekoratyvinę veislę geltonais lapais. Be to, apynių spurgus galėsite panaudoti gamindami alų.

Pelėvirkščiai – jais galima uždengti negražias vietas, mūrus. Užauga iki 10–15 m aukščio. Šaltą žiemą gali apšalti iki sniego dangos. Žydi gausiai, smulkiais baltais žiedais.

Laipiojančiosios hortenzijos – gali užaugti iki 6 m aukščio. Augalai medėja, reikalingos tvirtesnės atramos, nes patys nesivynioja, kabinasi tik pridėtinėmis šakomis. Žydi birželio–liepos mėnesiais baltais dideliais žiedynais. Augalai nereiklūs, tačiau geriau auga purioje, drėgnoje, bet neužmirkstančioje dirvoje. Galima auginti ir kaip žemę dengiančius krūmus. Lapai žali, blizgantys. Hortenzijos savo šakų vijimosi struktūra ir žiemą išlieka labai dekoratyvios.

Lanksvos – užauga iki 3 m aukščio, šakos svyra, žydi baltais žiedais.

Forsitijos – užauga iki 3 m aukščio, žiedai geltonos spalvos. Krūmai stačiomis pagrindinėmis ir svyrančiomis antros eilės šakomis.

Darželiniai jazminai – užauga 1–3 m aukščio, žydi baltais žiedais. Krūmai stačiomis šakomis. Laja – tanki ir plati.

Svarainiai (japoniniai) – užauga iki 1 m aukščio, žydi raudonais, baltais arba ryškiais oranžiniais žiedais. Krūmai lanku išsilenkusiomis spygliuotomis šakomis.

Veigelės – užauga iki 1,0–2,5 m aukščio, žiedai blyškiai rausvi arba rausvi, balti. Krūmai gana tankiomis, stačiomis, glaustomis šakomis. Lapai žali, tamsiai vyšniniai, geltoni arba margi.