Ką reikia žinoti apie priešsėlius?
Įvairūs augalai maisto medžiagų iš dirvos paima nevienodai ir iš skirtingų sluoksnių. Pavyzdžiui, šakniavaisiai ir kopūstinės daržovės daugiau maisto medžiagų paima iš gilesnių dirvos sluoksnių, o agurkai, lapinės ir kai kurios svogūninės daržovės – iš viršutinių. Štai todėl sėjomaina ir būtina.
Sudarant sėjomainos planą reikia parinkti ir tinkamus priešsėlius.
Salotas, špinatus, pipirinės, ridikėlius ir panašias žalumynines daržoves rekomenduojama toje pačioje vietoje sėti po agurkų, moliūgų, bulvių, ankštinių ir kopūstinių daržovių ar svogūnų.
Šakniavaisines daržoves, pavyzdžiui, morkas ar burokėlius po agurkų, ankstyvųjų kopūstinių daržovių, bulvių, pomidorų ar svogūnų.
Agurkams ir moliūgams tinkamos dirvos, kuriose augo ankstyvosios kopūstinės daržovės, bulvės, pomidorai, svogūnai, šakniavaisiai.
Ankstyvoms bulvėms – agurkai, ankstyvosios kopūstinės daržovės, ankštinės daržovės, svogūnai.
Svogūnus sėkite į tą patį lauką, kur augo agurkai, moliūgai, bulvės, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės.
Ankštines daržoves po agurkų, bulvių, kopūstinių ir šakniavaisinių daržovių, pomidorų, svogūnų.
Pomidorų, ankštpipirių ar baklažanų augimui bus tinkama agurkų, ankštinių, kopūstinių ir šakniavaisinių daržovių bei svogūnų žemė.
Kopūstinės daržovės sėti rekomenduojama po agurkų, ankštinių daržovių, bulvių, pomidorų ar svogūnų.
Dabar, kai jau žinote, kokias daržoves po kokių reikia auginti, galite susidaryti sėjomainos planą. Rekomenduojama naudotis laikrodžio rodyklės principu ir augalų auginimą sukti ratu pagal susidarytą planą.
Iš to paties ploto – du derliai
Tiesa, reikia atminti, kad iš to paties ploto, auginant ankstyvąsias ir vėlyvąsias daržoves, per metus galima gauti net du derlius. Tarkime, prieš augindami paprikas, pomidorus, galite pasėti salotų, pipirnių, špinatų, ar ridikėlių. Po ankstyvųjų bulvių galima auginti brokolių ar žiedinių kopūstų, o po žirnių vėl sėti pipirnes, ridikėlius, salotas ir špinatus rudeniui.
Nepamirškite, kad augalams, kuriems reikia daug šilumos, naudinga augti tarp aukštesnių daržovių. Tad jei sėjate agurkus ar pupeles, kas 6-8 eiles tarp jų įterpkite eilę kukurūzų ar žirnių.
Lėtai augančių vėlyvųjų daržovių tarpueiliuose galite auginti greičiau augančias daržoves. Tarkime, salotas ir ridikėlius galite auginti ankstyvųjų ir vėlyvųjų gūžinių kopūstų tarpueiliuose.
Daržovių lysvių pakraščiuose gali būti auginamos žalumyninės daržovės.
Šiek tiek apie trešimą ir daugiamečius augalus
Jei organinėmis trąšomis patręštoje daržo dalyje auginate agurkų, kopūstų, moliūgų ir porų, antraisiais metais tą daržo dalį tręškite tik mineralinėmis trąšomis. Tuomet joje auginkite bulves, pomidorus, svogūnus ar šakniavaisines daržoves. Trečiaisiais metais — ankštines daržoves ar prieskoninius augalus.
Jei sklypas labai mažas, daugiamečius augalus auginkite jo pakraščiuose. Daugiamečiams svogūnams, rūgštynėms, rabarbarams, citrininėms melisoms ir t.t. skirkite vietą, kur jie galės augti kelerius metus toje pačioje vietoje. Taip jos netrukdys dirbti dirvos ir prižiūrėti kitų daržovių.
Gera žinia ekologijos mėgėjams
Sėjomaina taip pat leidžia išvengti tam tikrų cheminių junginių naudojimo.
Jei tarp braškių pasodintumėte česnakų – tai pristabdys puvinio plitimą.
Jei prie braškių pasodinsite petražolių juostą, tai braškes apsaugos nuo sraigių ir moliuskų.
Bulvės, tarp jų vagų įterpus burokėlių ar česnakų, augs sveikesnės, ir mažesnė tikimybė, kad šios daržovės susirgs maru.
Šalia bulvių augančios pupelės ar česnakai atbaido kolorado vabalus.
Morkos, sėjamos šalia svogūnų, atbaido musytes. Nuo šių kenkėjų apsaugo ir gretimai augančių šalavijų, pastarnokų ir gelteklių lysvės.
Ridikėliai pomidorus ir agurkus apsaugo nuo lapgraužių ir erkių.
Svogūnai ir česnakai neleidžia plisti pomidorų grybinėms infekcijoms, agurkų bakteriozėms.
Kopūstai, pomidorai, ridikai nuo agurkų atbaido lapgraužius bei voratinklines erkutes.
Krapai kopūstus apsaugo nuo amarų ir vikšrų, o agurklės nuo sraigių.
Kopūstų kaimynystėje augančios visų rūšių salotos ir salierai gina kopūstus nuo spragių.
Prieskoniniai augalai nuo kopūstų atbaido ir baltukus.
Jei tarp kopūstų auga medetkos, jie neserga šaknų puviniais.
Jei sodyboje pasisodinsite įvairių rūšių mėtų, joje sumažės įvairių augalų kenkėjų.
Sodo kenkėjus padės įveikti ir gėlės
Tarp sodą saugančių augalų yra ir tinkamų gėlių. Ne tik apsaugosite savo derlių be chemijos, bet ir papuošite gražiais ir kvapiais žiedais.
Serenčius galima sodinti visame daržo plote ir netgi įvairių pasodintų augalų tarpulysviuose. Jie nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių – žemuoginį straubliuką, o taip pat svogūninę musę, kopūstinį baltuką. Serenčiai apsaugo kviečius, dobilus, linus ir kai kuriuos kitus augalus nuo fuzariozės. Ant žirnelių, kopūstų, obelų, vyšnių, slyvų, serbentų, agrastų ir kitų augalų pasirodo amaras, būtinai apdorokite juos serenčių antpilu. Tam reikia antžeminę serenčių dalį reikia susmulkinti sekatoriumi ir pripildyti jais pusę kibiro. Užpilkite likusią kibiro dalį šiltu vandeniu ir palikite nusistovėti dvi paras. Po to nukoškite, supilkite antpilą į purkštuvą, pridėkite apie 40 g skysto muilo, kad antpilas priliptų prie augalų.
Petunijos apsaugo pupeles nuo daugelio kenkėjų ir ligų.
Medetkos tinka ir uždegimams gydyti, ir kolorado vabalams naikinti.
Nasturtų pasodinus šiltnamyje arba lysvėje tarp pomidorų, atbaidysite baltasparnius, o nuo kopūstų – kopūstinį baltuką.
Levanda pasodinta tai vienur, tai kitur su kitais augalais gelbsti kaimynus nuo skruzdėlių, amaro ir kandžių. Nuo skruzdėlių taip pat apsaugo ir bitkrėslė.
Skaistenis gelbsti kopūstus nuo amaro ir kopūstinio baltuko. Skaistenio taip pat nemėgsta ir pelės.
Dar patarimų natūralumo mėgėjams
Nuo kenkėjų apsiginti galite pelenų šarmo tirpalu – jis nekenkia augalams ir yra ekologiškas.
Dilgėlių užplikius verdančiu vandeniu, palaikius kelias valandas ir praskiedus gausite puikių trąšų pomidorams. Juos nuoviru reikia laistyti kartą per savaitę.
Kopūstų galvas galima nuplakti dilgėlių šluota – tokių daržovių nebemėgsta kopūstinio baltuko vikšrai.
Aitriosios paprikos ankštelių nuoviras puikiai tinka augalams purkšti nuo amarų, vikšrų.
Drėgmę saugo ir dirvą patręšia mulčias. Tam reikalui galima naudoti nupjautą vejos žolę.
Ką tik nušienautos žolės mulčiu apdėjus daržo pakraščius, žolės mažiau plis nuo nedirbamos žemės link dirbamos, o tokiu mulčiu apdėjus ir braškes – uogos nebūna žemėtos, pūdamas mulčias duoda trąšą ir dar neleidžia augti žolėms.
Išravėtą žolę dėkite į komposto krūvą, kuri per kelis metus perpus, tuomet galėsite tręšti savo sodą ir daržą. Komposto krūvą galima apsodinti cukinijomis, moliūgais.
