Kaip išsirinkti geriausią dulkių siurblį už protingiausią kainą?

Tik štai dabar jau atsiranda ir pasirinkimo agonija. Apie atskirų dulkių siurblių galimybes ir technines charakteristikas prirašyta daug, o ir kiekvienas pardavėjas gali papasakoti. Tačiau parduotuvių lentynose stovi dviejų visiškai skirtingų tipų siurbliai – tradiciniai maišeliniai bei naujos kartos – bemaišeliniai, kurių tarpe aiškiai išsiskiria cikloniniai. Kuris mums tinkamesnis? Pabandykime išsiaiškinti.

Maišeliniai dulkių siurbliai

Tokio tipo dulkių siurbliai savo ruožtu dar yra skirstomi į keletą kategorijų – sauso ar drėgno (su vandens filtru) valymo, garinantys, stacionarūs ar rankiniai, su molekuliniais separatoriais, su popieriniais ar medžiaginiais maišeliais.

Tačiau visi jų savo korpuso viduje turi maišelį, į kurį ir yra susiurbiamos dulkės, o jam prisipildžius, maišelis yra ištuštinamas arba keičiamas. Maišelinius dulkių siurblius gamina visi didieji rinkos žaidėjai – „Philips“, „Electrolux“, „Bosch“, „Miele“, „Samsung“, „Thomas“, „Daewoo“ ir kiti. Iš esmės visi rinkos žaidėjai rungiasi dėl didesnės siurbimo galios, kuo mažesnio triukšmo bei galimybių išsiurbti sunkiai pasiekiamas vietas ar sudėtingus paviršius, pvz. vilnonį kilimą. Kai kurie modeliai dar turi galimybę ir paskleisti patalpoje malonų aromatą.

Tokie dulkių siurbliai yra pigūs ir universalūs – jais galima valyti bet kokį paviršių.

Jie higieniški, nes dulkės surenkamos maišelyje, kuris gali būti sandariai uždaromas ir išmetamas, todėl vartotojas neturi tiesioginio kontakto su dulkėmis. Anksčiau buvo naudojami medžiaginiai maišeliai, kuriuos tekdavo purtyti, dabar rinkoje dominuoja popieriniai maišeliai, kurie sandariai užsidaro prieš juos išmetant (bet medžiaginius maišelius yra pigiau eksploatuoti, nes jų nereikia keisti). Todėl tokie dulkių siurbliai yra tinkamesni vartotojams, turintiems alergijų.

Tokie dulkių siurbliai tinkamesni „tingiam“ vartotojui, nes maišelius lengva išmesti, užuot juos išpurčius.

Maišeliniai dulkių siurbliai yra tylesni nei cikloniniai.

Maišelius reikia nuolat keisti, o tai reiškia papildomas išlaidas vartotojui.

Dėl užsikimšusių maišelių porų nuolat mažėja siurbimo galia, o ir dažniausiai yra sunku suvokti, kada dulkių maišelis jau yra prisipildęs.

Pigūs maišeliniai dulkių siurbliai yra ne visai kompaktiški, užimantys daug vietos.

Ir patys brangiausi bei geriausi modeliai pilnai nesurenka pačių smulkiausių dulkių dalelių – dauguma siurblių išpučia dalį dulkių dalelių atgal į patalpą. Ir beveik nė vienas jų neišfiltruoja oro kokybiškai, juoba dulkėms nuolat patenkant į variklį, jo darbo našumas mažėja. 

Tai naujos kartos buitiniai elektros prietaisai. Jei tradicinis maišelinio dulkių siurblio prototipas buvo pagamintas dar 1901 metais, tai pirmasis cikloninis atsirado tik 1985 metais, o ir išpopuliarėjo jie tik XXI amžiuje.

Cikloninių dulkių siurblių veikimo principas yra paremtas oro cirkuliacija. Šis siurblys neturi jokio dulkių maišelio, nes išcentrinė sūkurinio oro srauto galia atskiria dulkes ir sulaiko jas filtre bei skaidriame cilindre.

Kuo geresnius cikloninius dulkių siurblius šiuo metu gaminti bando visi didieji rinkos žaidėjai (kai kurie jų turi ir savo naujausius variantus – robotus, kurie, tenka pripažinti, dar nėra pakankamai ištobulinti ir negali pasigirti nei galia, nei dulkių talpos dydžiu). Visi gamintojai taip pat rungiasi dėl didesnės siurbimo galios, triukšmo mažinimo ir įmantraus dizaino.

Tačiau renkantis tokio tipo siurblį būtina suvokti vieną rinkos paradoksą – kaip sakoma, yra cikloniniai dulkių siurbliai ir yra „Dyson“ (lietuviams šis pavadinimas yra labiausiai pažįstamas iš pagrindinėse šalies degalinių tualetuose įmontuotų galingų rankų džiovintuvų).

Mat, tokio tipo siurblių išradėjas anglų inžinierius Jamesas Dysonas 1985 metais sukūręs patį cirkuliarinį principą ir sukonstravęs pirmąjį pasaulyje cikloninio dulkių siurblio modelį, daug metų negalėjo įsiūlyti didiesiems gamintojams savo licenzijos juos gaminti. Deja, tais laikais bemaišelinio dulkių siurblio idėja nežadėjo didelio pelno, nes keičiamų maišelių rinka vien Anglijoje siekė 100 milijonų svarų kasmetinę apyvartą.

Jamesas Dysonas savo sukurtiems cikloniniams dulkių siurbliams vis dėlto rado gamintoją Japonijoje, ir kai po keliolikos metų, suvokus jo principo privalumus, visos didžiosios kompanijos metėsi gaminti savo cikloninių dulkių siurblių, Jamesui Dysonui jau priklausė apie pusantro tūkstančio patentų, saugančių šią technologiją, konstrukciją ir dizainą. Iš pradžių daugelio konkurentų modelių gamyba buvo nutraukiama dėl nelicencijuotų patentų naudojimo ir teisių pažeidimų, kol 2001 metais Jamesas Dysonas daugelį cikloninio siurblio patentų tiesiog padarė visuotiniais, išskyrus esminius.

Cikloniniai dulkių siurbliai išpopuliarėjo dėl trijų priežasčių. Pirmiausia, jie yra visada pasiruošę darbui, nes vartotojui nereikia atsiminti įsigyti maišelių, o skaidriame konteineryje visada lengva pamatyti, kada jis prisipildo dulkėmis. Antra, cikloniniai dulkių siurbliai siurbia vienoda galia, nes dulkės neužkemša jokių maišelių porų, mažindamos oro srauto galią. Trečia, dėl savo įmantrios konstrukcijos ir dizaino – kai kurie modeliai netgi primena miniatiūrinius kosminius laivus. Ir šiaip cikloniniai dulkių siurbliai yra šiuo metu tiesiog madingesni.

Pliusai:   Cikloninius dulkių siurblius lengva valyti. Juose dulkės surenkamos į skaidrų konteinerį, kuris yra tiesiog iškratomas. Mažos dulkių dalelės įstringa filtre, o didelės – konteineryje. Skaidrus konteineris yra taip pat naudingas, jei įsiurbiama kažkas vertingo, pvz., juvelyrika arba monetos.

Cikloninių dulkių siurblių filtras yra lengvai valomas, jo nereikia keisti, taip sutaupant laiko ir energijos.

Cikloniniai yra „draugiškesni“ aplinkai, nes patvarus maišelinis dulkių siurblys per savo gyvavimo ciklą sunaudoja apie šimtą maišelių, o cikloninis – nė vieno. Cikloniniuose siurbliuose oro srovė dulkes nuolat blaško, todėl jos neužkemša filtro, todėl jis visada išlieka švarus. Taigi, jei esate „žalias“ ir jautrus mus supančios aplinkos švarai, cikloninis dulkių siurblys yra kaip tik jums, nes su juo nėra ko „išmesti“, išskyrus dulkes ir nešvarumus.

Kuo daugiau tokiame dulkių siurblyje įmontuotų ciklonų (cilindrų, kuriuose sukasi dulkės), tuo jis yra efektyvesnis, nes mažesni ciklonai surenka mažesnes dulkes.

Tiesioginis kontaktas su dulkėmis iškratant konteinerį yra nepatogu sergantiems astma arba turintiems alergijų. Kai kurie cikloninių siurblių gamintojai, kaip „Electrolux“ savo „UltraCaptic“ serijoje turi ir technologiją surinkti dulkes į briketą, kurį lengva išmesti, arba vadinamąjį „higienišką indą“, kurį naudojant tiesiogiai nekontaktuojama su dulkėmis, tačiau dauguma kompanijų gamina „iškratomus“ modelius.

Cikloniniai dulkių siurbliai yra brangesni už tokios pat siurbimo galios maišelinius, tačiau neperkant maišelių galima sutaupyti gražaus pinigo.

Nepaisant visų aukščiau išdėstytų „už“ ir „prieš“, kiekvienas pasirenka sau malonesnį, patogesnį ir tinkamesnį dulkių siurblį. Svarbiausia į kiekvieną gaminį pažvelgti giliau, nei rekomenduoja energijos etiketė, išanalizuoti, ko galima iš įsigyjamo įrenginio tikėtis, kad jį įsigijus netektų nusivilti daiktu, be kurio nė vienas neįsivaizduojame savo buities.