Keli namų darbai dabar – kad gėlės gausiai žydėtų visą vasarą

Gumbinės begonijos – daugiametės gražios gėlės, kurios puikiai jaučiasi po medžiais, šiauriniuose balkonuose ir pavėsinguose sodo kampeliuose, kur prastai auga kiti augalai. Stiebai nusvyra iki metro, žydi gausiai ir ilgai.

Kardeliai – daugiametės gumbasvogūnės vilkdalginių šeimos gėlės, liaudyje dar vadinamos gladiolėmis. Skaičiuojama daugiau nei du šimtai kardelių rūšių, nors gėlininkystėje labiausiai paplitę kultūriniai hibridai, kurie išsiskiria augalų dydžiu, žiedynų ir žiedų spalva ir forma. Kardeliai yra skirstomi į atskiras grupes pagal žiedo dydį, jo formą, žiedų spalvą, gėlės aukštį, net kvepėjimą bei žydėjimo laiką.

Kanos – gražiai atrodo auginamos vejose ar kompozicijose su kitomis gėlėmis. Dideliais lapais ir žiedais jos iškyla aukščiau visų vienmečių gėlių. Atskirai vejoje auganti kanų sala gali būti sudaryta ir iš vienos, ir iš kelių veislių. Kanų žiedai yra stambūs, sutelkti į varpos formos žiedynus. Vienas žiedas žydi apie 2-3 dienas, o visas žiedynas gali žydėti apie mėnesį.

Jurginai – priklauso astrinių augalų šeimai. Jų tėvynė – Centrinė Amerika. Jurginai nuo seno yra Lietuvoje populiari gėlė, kurią galima sutikti tiek kaimo sodybose, tiek miestuose. Ji pasižymi žiedų dydžio, formos ir spalvų įvairove. Jurginus nesunku auginti ir prižiūrėti net ir pradedančiam gėlininkui.

Lelijos – vienos gražiausių sodo gėlių. Lelijų rūšių yra įvairiausių, kurios skiriasi savo ūgiu ir žiedų įvairove. Gentyje yra apie 110 rūšių, kurios viena kitai nenusileidžia savo grožiu. Jų žiedų grožis užburia kiekvieną, todėl jos gausiai auginamos tiek soduose, tiek vazonuose. Šios nuostabios gėlės dažniausiai pražysta liepos mėnesio pradžioje. Nuskinti lelijų žiedai pakankamai ilgai išsilaiko vandenyje.

Paprastai kardelių, kanų, jurginų sudygę daigai į dirvą sodinami nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio, kai nebėra šalnų pavojaus. Prieš sodindami gėles lauke, palaukite kol dirvožemis gerai pradžius ir lauke ilgesnį laiką laikysis daugiau nei dešimt laipsnių šilumos.

Kanos mėgsta trąšią, purią, humusingą dirvą, kurioje netrūksta drėgmės. Vieta turi būti atvira, saulėta, nes šios gėlės mėgsta šilumą. Nesodinkite kanų vėjuotose vietose. Vasarą kanas reikia gausiai laistyti, nes jos mėgsta drėgmę, o dideli lapai išgarina daug vandens. Pažemę labai tinka mulčiuoti durpėmis. Taigi jas laistyti reikėtų dažnai, kai tik pradžiūsta žemės paviršius.

Begonijų gumbai, įdubusia puse į viršų, į vazonėlius sodinami vasarį-gegužę, sprogsta lėtai. Geriausiai auga derlingoje, purioje, vandeniui ir orui laidžioje dirvoje. Tiesa, joje nežiemoja.

Jurginai gėlės mėgsta šviesą, todėl jas rekomenduojama sodinti saulėtoje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Nerekomenduojama jurginų sodinti pavėsyje po medžiais, nes čia jie skursta, prasčiau auga ir žydi.

Prieš sodinat lelijos svogūnėliai pamirkomi kalio permanganato tirpale, kad mažiau pultų ligos. Lelijos nemėgsta permirkusios dirvos. Svogūnėliai sodinami tiesiai į žemę ir ten jos auga apie penkerius metus.Vėliau reikėtų iškasti ir persodinti, nes svogūnėlis dauginsis ir sutankės krūmas, todėl žydėjimas bus netoks gausus.

Sodinti reikėtų į purią dirvą, todėl ją reiktų pagerinti durpių substratu. Lelijos geriau augs, jei į dirvą įmaišysite šiek tiek perpuvusio mėšlo ar medžio pelenų. Rudenį, kai lelijos nužydi, reikia nupjauti kotelius. Kai kurias lelijų rūšis rekomenduojama apdengti eglių šakomis ar pjuvenomis. Persodinamų lelijų svogūnų šaknis sutrumpinkite pusiau.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad apskritai visos svogūninės ir gumbasvogūninės gėlės gerai auga atviroje saulėtoje vietoje arba šviesiame pusšešėlyje. Joms tinkamiausia žemė – laidi ir puveninga. Taip pat tinka priesmėlis, priemolis. Jei dirva skurdi ir smėlinga – reikia pagerinti kompostu ar moliu, o sunkią molingą – durpėmis, smėliu.

Vegetacijos metais dirva turi būti drėgna. Augalams kenkia tiek sausra, tiek užsistovėjęs vanduo. Kad sėkmingai susiformuotų nauji svogūnai ir gumbasvogūniai, augalus reikia patręšti. Geri auga pasodintos tiesiai į veją didelėmis grupėmis, tarp krūmų ir stambių daugiamečių augalų po 20 – 30 vienetų.

Nors kanai, jurginai, gumbinės begonijos ir kardeliai yra daugiametės gėlės, jų palikti gėlynuose žiemai negalima. Rudenį šių gėlių svogūnai yra iškasami ir paruošiami žieminiam laikymui uždarose erdvėse, pavyzdžiui rūsyje ar palėpėje.

Ruošiant gėlių svogūnus žiemai, nuo jų reikia nuvalyti žemes, o labai žemėtus galima nuplauti ir gerai išdžiovinti nesaulėtoje gerai vėdinamoje patalpoje. Jurginų ir kanų šakniagumbius patartina laikyti durpėse sausoje vietoje. Patalpoje, kurioje per žiemą laikysite gėlių šakniagumbius, temperatūra turėtų būti nuo 4 iki 10 laipsnių šilumos.

Tai gali priklausyti nuo kelių priežasčių. Pavyzdžiui, netinkamo sodinimo, jei pasodinta per giliai ar per sekliai. Daug žalos padaro ligos, pernešamos vėjo, vabzdžių, per įrankius ar užkrėstą dirvą. Profilaktiškai reikėtų dezinfekuoti pačius svogūnėlius, palaikant bordo tirpale ar česnako nuovire. Svogūnėlius dažnai pažeidžia ir puviniai. Jie plinta šaltu ir drėgnu oru. Jų pažeisti augalai sunyksta.

Jurginai yra gyvybingos gėlės, todėl yra susiformavusi nuomonė, kad jie neserga ir jų nereikia rūpestingai prižiūrėti. Tačiau iš tiesų šios gėlės gali sirgti fiziologinėmis, virusinėmis, grybinėmis ar bakterinėmis ligomis, juos gali pulti ir kenkėjai.

Dažniausiai jurginai užsikrečia įvairiomis ligomis per žaizdas, kurias augalui padaro pats augintojas: dalindamas gumbus, ruošdamas auginius, lauždamas augalų viršūnes, žiedpumpurius, skindamas žiedus ir galiausiai – kasdamas gumbus rudenį. Gana dažnai sutinkama fiziologinė liga, atsirandanti gumbų kasimo metu. Manoma, kad ją sukelia gumbų džiovinimas žemesnėje nei 9 laipsnių oro temperatūroje ir skersvėjyje.

Tuo tarpu, kanos atsparios ligoms ir kenkėjams. Augintojai gali būti ramūs – pesticidų beveik neprireikia. Vasarą balkonuose auginamas kanas gali pulti voratinklinė erkutė, bet tai vienintelis rimtas kenkėjas.

Pastarasis kenkėjas labiausiai paplitęs ir begonijų kankintojas. Prie šių gėlių taip pat kimba ir amarai. Jie gyvena ant lapo apačios, maitinasi jo sultimis. Erkutės naikinamos apiplaunant apatinę lapo dalį silpnu muilinio tabako ar ramunėlių tirpalu, insekticidais. Amarai naikinami preparatais su ramunėlėmis.

Esant mažesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, begonijas pažeidžia pilkasis puvinys. Lapai pasidengia baltu pelėsiu. Pažeisti lapai pašalinami, likęs augalas nupurškiamas fungicidais. Sausu oru, stipriai kintant temperatūrai, augalus pažeidžia miltligė. Tai taip pat grybelinis susirgimas. Gydoma sieros tirpalais (1 proc.), apipurškiant augalus ir apdirbant augalus fungicidais.

Minėti kenkėjai pavojingi ir lelijoms. Be erkučių ir amarų šias gėles dažniausiai puola grybinės ir virusinės ligos. Labiausiai paplitusi grybelinė liga yra jau minėtas kekerinis (pilkasis) puvinys.

Kaip ir daugelį augalų, kardelius taip pat puola ligos ir įvairiausi kenkėjai, todėl niekada nepamirškite nuskinti ir sunaikinti pažeistus lapelius. Kardelius puola fuzariozė, sklerotinis puvinys (skleriotiniozė), kekerinis puvinys (botrytiozė), bakteriozė, septoriozė, virusinės ligos geltligė ir mozaika.

Nuo ligų kardelius padeda apsaugoti šalia augantys fitoncidiniai augalai: serenčiai, nasturtos, kalendros. Kardelių tarpueiliuose pasodinti česnakai atbaido kenkėjus, dezinfekuoja dirvą, be to česnakai užauga labai dideli ir sveiki.