Dabar kone viskas – pradedant slidinėjimo apranga ir baigiant žiurkėnų pašaru – yra išmanu. Namai pilni išmaniųjų daiktų, kuriems reikia ir išskirtinės priežiūros, o laikui bėgant jie dar ir genda. Kai nebežinome, ko esame primontavę savo namuose, pasidaro nebeaišku ir kaip tai prižiūrėti, į ką kreiptis sugedus.
Sistema ar pavienės funkcijos?
Koks svarbiausias skirtumas tarp išmaniųjų namų ir išmaniųjų įrenginių? Pastarieji veikia kiekvienas sau, kaip atskiri, savarankiški vienos ar kelių funkcijų įrenginiai, o išmanieji namai – tai jau vieninga valdymo sistema, reguliuojanti namo šildymą, apšvietimą, klimato kontrolę, apsaugą, kitokias funkcijas.
Išmaniuosiuose namuose visos funkcijos „susikalba“ tarpusavyje ir veikia kaip vientisas organizmas. Pavyzdžiui, jei patalpos vėdinamos, namai pasirūpins, kad kuo mažiau šilumos išeitų pro langus, o jiems užsivėrus mikliai sugrąžins pageidaujamą nustatytą temperatūrą.
Dar viena išmaniųjų įrenginių problema – skirtingos jungtys. Kiekvienas įtakingas gamintojas, besivaržantis dėl savo rinkos dalies, kuria tik tarpusavyje besijungiančius įrenginius. Taip namuose kaupiasi įkrovikliai, perjungikliai, srovę reguliuojantys įrenginiai.
Vienas protingo namo tikslų – taupyti jame gyvenančiųjų laiką. Taip vietoj penkiolikos jungiklių juose atsiranda du, bet itin funkcionalūs. Namuose sumažėja laidų.
Brangios klaidos
Ypač daug atsieina, kai namuose išties įrengiama automatizuota, daug funkcijų apimanti valdymo sistema, tik ji – ne standartinė, t.y. sugalvota kokio labai nagingo elektriko.
„Kartais sumanumu tokios sistemos gali konkuruoti net su licencijuotomis, standartizuotomis sistemomis, – sakė Artūras Kriukovas, Lietuvoje ir Baltijos šalyse vienintelio KNX mokymų centro, kuriame mokoma pastatų automatikos standartų, vadovas. – Tačiau kas bus, kai jos ims gesti, o ją sukūręs meistras emigruos? Žinoma, greičiausiai jo paslaugos buvo pigesnės nei konkrečiai įmonei atstovaujančio diegėjo, kuris teikia garantijas gaminiui ir dar išlaiko techninės priežiūros centrą.
Tad – taip, savarankiškai dirbantis meistras greičiausiai bus pigesnis, bet jam iškritus iš darbo rinkos namo remontui prireiks jau ir visai nebejuokingų sumų. Nes juk pastatų automatika – tai laidynas, kuris dažniausiai būna už dažų ar tapetų, kiliminės dangos, tinko.“
Svarbiausias skirtumas tarp savamokslio įrengtos (ar net sukurtos) sistemos ir profesionalios – patikimumas, galimybė plėsti sistemą, įdiegti į esamą sistemą vis naujai pasirodančius gaminius ir kitokias sistemas, kurios dar tik kuriamos. Profesionali sistema sklandžiai veikia ne mažiau kaip 15–20 metų, tačiau ji turi būti nuolat prižiūrima.
„Labai apmaudu, kai susidūrus su nesąžiningais diegėjais imama keiksnoti pačią pastatų automatiką. Kokybiška, patikrinta pastatų automatika gerina gyvenimo kokybę ir teikia jam komforto.
Manau, labai netolimoje ateityje, sistemoms vis labiau plintant ir dėl to pingant, kiekvienas naujas būstas bus išmanus, – sakė Raimundas Skurdenis, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo ir techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius. – O kol kas, mėginant atskirti pelus nuo grūdų, reikėtų žiūrėti įmonės solidumo, ryšių su gamintojais, techninės priežiūros buvimo arba ne ir, deja, kainos. Geras daiktas niekuomet nebus atiduodamas pusvelčiui.“
