Draudikai sutramdė kaimynus
„Mus užliedavo po keletą kartų per metus. Virš manęs gyveno neturtingi žmonės, todėl išsiprašyti padengti nuostolius būdavo neįmanoma – viskas, ką išgirsdavome, tai tik pažadai daugiau taip nedaryti. Nuostoliai siekdavo iki šimto eurų, todėl į teismą nesikreipdavome, nes jie geriausiu atveju priteistų atlyginti nuostolius mokant po kelis eurus per mėnesį“, – pasakoja sostinės Antakalnio rajone gyvenanti Nijolė.
Tačiau, padariusi kapitalinį vonios remontą, moteris numanė, jog nuostoliai gali tapti didesni ir būstą apdraudė. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad ne veltui – vieną vakarą grįžusi po darbo vonioje rado telkšančią balą ir vandeniu aplietas sienas. Perspėjusi kaimynus, kad užsuktų vandenį, moteris kreipėsi į draudimo bendrovę, kurios ekspertai įvertino nuostolius ir išmokėjo kompensaciją, nes neseniai darytą remontą teko vėl remontuoti.
Malonia staigmena Nijolė vadina tai, kad į draudikus dėl nuostolių atlyginimo daugiau nereikėjo kreiptis. „Matyt draudimo bendrovės atstovai buvo gerokai griežtesni už mane ir privertė kaimynus pagaliau susitvarkyti vamzdžius. Sutaupiau nervų, nes šįkart nereikėjo bartis su kaimynais“, – pasakoja moteris.
Kaip pasakoja “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Giedrius Norkus, draudimo atstovai atlieka ir tarpininko funkciją: „Kaimynams nebereikia pyktis dėl nuostolio dydžio, nes juos padengia draudimo bendrovė, kuri žalą paskaičiuoja remdamasi specialistų išvadomis.“
Rizika, apie kurią nepagalvojame
Vandens padaromi nuostoliai – dažniausiai fiksuojama žala, padaroma turtui, teigė G. Norkus. Bendrovės duomenimis, turto žalose vanduo užima net 39 proc. visų padaromų nuostolių.
Dar vienas aspektas, neminimas jokiose draudikų lentelėse ir statistikoje – sugadinti santykiai su kaimynais, kurie užliejo jus arba kuriuos užliejote patys ir esate prašomi padengti nuostolius.
„Pastebėjome, jog vandens padaryti nuostoliai padaro ne tik nemažą turtinę žalą, bet ir yra vieni sunkiausių morališkai. Dažnai ateina draustis jau kartą su šia nelaime susidūrę žmonės, kurie skundžiasi, kad labai sunku susitarti su būstą užliejusiais kaimynais dėl žalos atlyginimo“, – pasakoja G. Norkus.
Anot specialisto, dažniausios nesutarimų su kaimynais priežastys – tai kompensacijos už padarytą žalą dydis, ilgas laukimas, kol nuostoliai bus atlyginti arba atlygio išvis nesulaukiama. Dėl bandymų tarpusavy išspręsti finansinius klausimus neretai pasitaiko, kad kaimynų santykiai po incidento tampa priešiški.
Bylinėtis trunka ilgiau
Priklausomai nuo atsitikusio įvykio sudėtingumo, draudimo bendrovė nuostolius atlygina per 5–30 kalendorinių dienų. Apie 15 proc. vandens rizikos žalų nuostolio dydis suderinamas jau po pirminės specialistų apžiūros ir draudimo išmoka nukentėjusiam išmokama kitą dieną. „Patirti nuostoliai kompensuojami tuomet, kai draudimo ekspertai įvertina žalos dydį.
Tuo tarpu neapsidraudusiems savo būsto, žalą galima išieškoti patiems teismo keliu. Ne paslaptis, kad pastarasis kelias daug sudėtingesnis. Juk nukentėjusysis turi samdyti nepriklausomus ekspertus, advokatą ir kreiptis į teismą.
Idealiu atveju procesas trunka pusę metų, tačiau gali tęstis ir gerokai ilgiau“, – pasakoja draudimo specialistas G. Norkus. Pašnekovas primena dar vieną niuansą – jei kaltininkas yra nepasiturintis asmuo, teismas gali priteisti mokėti tik nedidelę sumą kiekvieną mėnesį, todėl kompensacijos procesas gali išsitęsti tol, kol bus padengta visa suma.
