Kaip nuo karščio apsaugoti gėles ir daržoves? Paprasti patarimai

Vertėtų prisiminti, kad po augalais didesne lapija drėgmė išsilaiko ilgiau. Todėl kyla pavojus juos perlaistyti, gali įsimesti pūvinys.

Per karščius puikiausiai veši saulę mėgstančios gėlės, pavyzdžiui – laumakės, verbenos, puikiai auga serenčiai, pelargonijos. Jei pasodintos ne saulės atokaitoje, gerai jaučiasi ir įvairių rūšių begonijos.

Kaitrai atspariausi augalai, kurių lapai maži ir kieti, nedaug vandens išgarina ir odiškus lapus turintys augalai. Sunkiausiai karščius atlaiko augalai dideliais, plonais bei švelniais lapais. Per karščius lengviau atsilaiko sunkesniame grunte, o ne, tarkim, durpių substrate pasodinti augalai.

Vis daugiau žmonių išbando drėgmę sulaikančias granules. Prieš sodinant augalus šiuos į cukrų panašius kristalus įmaišius į žemę ir palaisčius, jie išbrinksta ir ilgai išlaiko drėgmę. Tai puiki išeitis, jei dažnai palaistyti augalų nėra galimybių.

Vyrauja nuomonė, jog po pirmų karštesnių dienų puolus laistyti lauke augančias daržoves, galima jas ir „išlepinti“. Pavyzdžiui, lauke augančių agurkų šaknys, užėjus sausroms, skverbiasi gilyn ir aprūpina juos drėgme. Tačiau rūpestingų šeimininkų pradėti papildomai laistyti agurkai nebesivargina to daryti ir tuomet juos jau tenka lieti nuolat.

Tuo tarpu šiltnamyje pasodintiems augalams per karščius pagalba būtina. Nereikėtų stebėtis, kad atėjus karščiams pomidorai nebemezga vaisių. Jei oro temperatūra aukštesnė, nei 30 laipsnių karščio, pomidorų žiedai sterilizuojasi.

Kadangi pomidorai nebijo skersvėjo, šiltnamį per karščius reikėtų nuolat vėdinti. Galima šiltnamio stiklus iš išorės užtamsini kalkėmis, sumaišytomis su trupučiu lipalo, o viduje jo sienas užtiesė balta agroplėvele, atspindinčia saulės spindulius.

Nors literatūroje rašoma, kad pomidorų lapų geriau nešlapinti, kad nepultų ligos, kai kurie daržininkai šio perspėjimo tvyrant karščiams nepaiso.

Laistydami šiltnamį jie vandens užpila ir ant pomidorų, paprikos lapų, aplaisto šiltnamio sienas. „Vanduo žmogų atgaivina, tai kodėl ir augalų nenumaudžius?“, – svarsto jie.

Tiesa, tokias maudynes šiltnamio gyventojams vertėtų organizuoti rytais, o artėjant rudeniui ir visai baigti – atvėsus naktims drėgmės perteklius gali padaryti žalos, augalai pradės sirgti.

Rečiau savo augalus laisto mulčo mėgėjai, nes juo uždengta žemė ilgiau išlieka drėgna. Mulčiuoti lysves, tarplysvius, šiltnamius galima nupjauta žole, šienu, šiaudais, pjuvenomis.

Nušaunami keli zuikiai – ir drėgmė neišgaruoja, ir žolės mažiau auga, ir naudingi augalams mikroorganizmai tokioje terpėje puikiai jaučiasi.

Nors karščiams spygliuočiai ir atsparūs, sausame ore labiau puola erkutės, įvairios ligos. Norėdami apsaugoti savo augalus, juos laistydami apipurškite vandeniu, nupurškite žaliojo muilo tirpalu.

Karščio nereikėtų kaltinti, jei ėmė gelsti ir kristi vyšnių bei kitų kaulavaisių lapai. Tai gali būti kokomikozės pradžia. Šią ligą skatina drėgnas pavasaris. Jei šakelės dar gyvos, medelius dar galima išgelbėti kelis kartus nupurškus žaliuoju muilu ir fungicidu „Efector“.