Kodėl verta įsileisti geltoną spalvą
Lapai iš esmės atlieka kiek kitą vaidmenį negu žiedai. Akis yra pripratusi prie žalių tonų gamtoje, todėl spalvoti žiedai kaipmat krenta į akis, jie aplinkai atneša dinamikos, virpesio, akimirkos džiaugsmo. Tuo tarpu augalo keras ar krūmo lapai yra matomi visą laiką, jie yra tarsi pagrindas. Jei pagrindą pasirinksite ne žalią, o geltonų atspalvių, jis bus aktyvus visą sezoną. Tad akį traukiantis vaizdas – garantuotas.
Geltoni lapai ypač praverčia šešėlyje, kur augalai žiedų margumu pasigirti negali. Ten auksinė spalva pašviesina, pagyvina ir sušildo.
Melsvės čia nepamainomos – dideli jų lapai, nuspalvinti gelsvais dryžiais ar tarsi kreminėmis spalvomis nudažyti, metų bėgyje dažnai spalvą dar ir pakeičia.
Rinkdamiesi melsves nesuklysite, jei veislės pavadinime bus žodis „gold“ (auksinis), bet gali būti ir kitaip pavadintos, pvz.: miniatiūrinė „Cracker Crumbs“, atspari šliužams, „First Frost“‚ „Golden Tiara“ su geltonais kraštais arba „Green with Envy“ – atvirkščiai, geltona su žaliais kraštais. Pasirinkimas gerokai didesnis nei čia išvardinome. Tik apie sraiges ir kitus šliužus pagalvokite – melsvės joms yra tikras skanumynas. Jei šliužų yra apsčiai, geriau rinkitės sunkiau įkandamas veisles storais mėsingais lapais.
Kitas pavėsingų mišką primenančių vietų draugas – dailusis auskarėlis (lot. Dicentra Spectabilis) „Gold Heart“. Jo rožinės žiedelių širdutės žydi gegužės mėnesį, o geltono atspalvio lapai šviesins aplinką gerokai ilgesnį laiką nei žiedai. Tai tikrai įdomus augalas.
Derinkite su balta, sidabriškai pilka
Sakoma, kad geltona spalva labiausiai traukia akį. Todėl augalus geltona lapija galima pasirinkti kaip pagrindinius, atkreipiančius dėmesį. Jei turite vietos, sodinkite juoduogį šeivamedį „Aurea“, putinalapį pūslenį „Luteus“, darželinį jazminą „Aureus“ (kvepiantis!). Bet kuris iš jų atrodys įspūdingai: didelis ir ryškus. Turite mažiau vietos – pagalvokite apie lanksvas („Golden Princess“, „Goldflame“).
Jei siekiate ypatingo spalvinio efekto, apsvarstykite tunbergo raugerškį „Aurea“. Jo salotinė spalva gali atrodyti ypač moderniai. Formaliam stiliui sustiprinti formuokite aiškių, griežtų linijų gyvatvores, nebijokite drąsių derinių su kitais ryškių spalvų raugerškiais, pavyzdžiui, tamsių purpurinių atspalvių. Tačiau tokiu atveju visus kitus gėlynus ribokite iki minimalių žalių želdinių.
Geltonos ir žalios santykis tikrai yra svarbus. Kadangi geltona dominuoja, jos negali būti itin daug. Jau vien faktas, kad lapai ar spygliai yra geltoni nuo apačios iki viršaus ir visą sezoną, reiškia, kad likusi aplinka turi būti gana neutrali arba subtiliai priderinta, papildanti.
Geltoną spalvą galima kiek praskiesti su balta, sidabriškai pilka – klasika, niekada neprašausite.
Melsvą atspalvį su geltona derinkite ypač atsargiai. Pavyzdžiui, dažnai galima pamatyti melsvaspyglius kadagius kartu su auksinėmis jų formomis. Suderinti juos, žinoma, galima, tačiau parinkti kartu kitus derančius augalus jau bus sudėtinga.
Visai kitas dalykas – auksiniai lapai ir mėlyni žiedai. Ryškūs mėlyni akcentai auksinės ar salotinės lapijos fone – puikus nuotaiką keliantis derinys. Išbandykite smulkius neužmirštuolių žiedukus prie melsvių geltonais lapais, mėlynai žydinčius vilkdalgius prie auksinių atspalvių alūnės (lot. Heucheros) lapų arba snaputį „Rosanne“ dantytosios gaurės (lot. Ligularia dentata) „Aurea“ fone. Galiausiai savo terasoje ryškiai mėlyname vazone pasisodinkite fortūno ožekšnį‚ „Emerald Gold“ žaliai geltonais lapais.
Kada saulės spalva netinka
Per daug geltonos spalvos gali atrodyti per aktyviai, per agresyviai. Jei į namus grįžtate po darbo ir savo kieme norite ilsėtis, kurkite ne ryškių spalvų margumyną, o ramius, subtilius tonus. Didelis geltonų lapų ar spyglių augalas arba tiesiog didelė tokių augalų grupė gali pradėti erzinti. Jei jau turite tokią situaciją, sodinkite greta daugiau žalių augalų, baltai žydinčių gėlių, sidabriškai pilkų augalų.
Geltona spalva reikalauja sau pagrindo, atsvaros, bet ne festivalio. Vienoje erdvėje ir pagrindinė geltona lapija, ir raudoni, rožiniai, purpuriniai, mėlyni, balti žiedai – harmoningo vaizdo nebus. Pasirinkus ryškią pagrindinę spalvą, su kitomis reikia labai laikytis saiko.
Palikę vien geltonos ir mėlynos derinį, nustebsite, kaip gaivinančiai atrodo aplinka, ir raudonos net nebereikia. Arba kaip tik, pasirinkę šiltus geltonai balkšvus atspalvius, atsvarai sodinkite keletą tamsiai rudų ar purpurinių akcentų, o visų violetinių atsisakykite.
Dažnai sodinami deriniai su purpurine lapija. Kadangi kai kurie augalai turi ir purpurinį, ir auksinį kultivarą (raugerškiai, putinalapiai pūsleniai, veigelės, šilokai, alūnės), tiesiog knieti vienoje krūvoje pasodinti abu variantus. Tačiau toks derinys labai ryškus ir dramatiškas, tikrai ne visur tinkamas. Vien pasodinus du kontrastuojančius augalus, ryškumas užtikrinamas, o gražus bendras vaizdas – nebūtinai. Neapsigaukite, daugiau neutralios žalios spalvos dar niekam nepamaišė. Saugiau pasirinkti vieną pagrindinį augalą – arba geltoną, arba purpurinį.
Geltonų lapų ar spyglių gyvatvorė pasirenkama retai, nes gyvatvorė turi tarnauti ne kaip akcentas, o kaip fonas. Išskirtinio dizaino soduose galima rasti gerų pavyzdžių, tačiau įprastai geriau nerizikuoti. Vienoje gyvatvorėje kaitalioti žalios ir geltonos spalvos augalus (pavyzdžiui, tujas) taip pat neverta – tegul žvilgsnis geriau būna koncentruojamas į gėlynus, gražų suoliuką ar fontaną, o ne į margą gyvatvorę.
Rinkdamiesi augalus ir jų derinius, ieškokite aiškių, ryškių spalvų, kurios atrodytų sveikai. Gamtoje retai pasitaiko geltonlapių – o kai tokį pamatom, atrodo, kad augalas serga. Kartais taip pagalvojama ir apie išveistas augalų rūšis, pavyzdžiui, apie gausiažiedę pušį „Oculus Draconis“.
Ir būtinai pagalvokite apie stilių. Augalas auksiniais lapais – ryškus, matomas, įsimenantis. Jis gali netikti natūralistinio stiliaus sode, tačiau puikiausiai rasti savo vietą klasikiniame miesto sodelyje.
Daugiau informacijos: modernūs apželdinimo kursai „Geltonas karutis“
