Dažniau didmiesčiuose
Per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruotos 1 134 vagystės, įsibraunant į gyvenamą patalpą. Praėjusiais metais – 3 342. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis teigia, kad daugiausia vagysčių įvykdoma didžiuosiuose šalies miestuose. „Kaip byloja statistika, tarp ilgapirščių populiariausi yra Vilniaus ir Kauno miestai. Mažiausiai vagysčių, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, užfiksuota Birštone, Neringoje, Rietave.
Vagysčių padaugėja atostogų metu, švenčių dienomis, savaitgaliais. Tai susiję su tuo, kad ilgesnį laiko tarpą šeimininkų nebūna namuose“,– sako R.Matonis. – Nuo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų kenčia tiek gerai įrengtų, tiek senų butų savininkai – didesnis galimas grobis, žinoma, labiau traukia prie turtingai atrodančių butų. Tačiau jų savininkai daugiau dėmesio ir lėšų skiria savo turto apsaugai – buto durims, apsauginėms žaliuzėms, įsirengia seifus, čia dažniau būna įdiegtos apsaugos sistemos – kas pristabdo nusikaltėlius ir apsaugo nuo nepasirengusių ar atsitiktinių smulkių vagišių. Senos statybos butuose grobis santykinai nedidelis, tačiau ir savininkų skiriamas dėmesys savo turto apsaugai yra žymiai mažesnis, kas lengvina įsilaužimo galimybes“,– priduria jis.
Daugėja planuotų „apšvarinimų“
Iš būstų vagys gali išsinešti bet ką. Tarp populiariausių vagiamų daiktų – grynieji pinigai, juvelyriniai dirbiniai, banko kortelės. „Iš būstų vagiami ir dokumentai, kurie vėliau gali būti naudojami sukčiavimui, tad jų nederėtų laikyti vienoje vietoje. Taip pat dažnai išnešami brangesni smulkūs daiktai: nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai, fotoaparatai, kita technika. Pasitaiko atvejų, kai vagys apšvarina ir visą būstą“,– vardija R.Matonis.
Svarbu ir tai, kad pastaruoju metu didėja didesnės vertės turto vagystės, kurios vykdomos pagal iš anksto parengtus planus, kvalifikuotai pasirengusių asmenų. Į patalpas įsibraunama per mažiausiai apsaugotas vietas: langus ir duris. Gali būti išlaužiamas durų spynos atraktas. Anot specialistų, dažniausiai pasirenkamos medinės durys su blogai pritvirtinta arba lengvai iš išorės nuimama spynos apsauga. Arba atstumiamas pirmo arba, pasinaudojus kopėčiomis, antro aukšto plastikinis langas. Į nuosavus namus dažniausiai įsibraunama pro pirmo aukšto plastikinį langą arba pro rūsio langą.
„Patirtis rodo, kad dažniausiai į butą patenkama įveikus spyną ir jog vagims nėra neįveikiamų durų ir užraktų, tai – tik laiko klausimas. Atlikus asmenų, nuteistų už vagystes iš butų apklausą, matome, kad pačių nusikaltėlių teigimu, įsilaužti dažniausiai užtenka 3-5 minučių, nors daliai apklaustųjų prireikdavo ir daugiau laiko – iki penkiolikos minučių. Daug priklauso nuo vagies kvalifikacijos ir durų spynos saugumo lygio“,- sako Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas.
Svarbiausi žingsniai po vagystės
Štai lifehacker.com pataria, kad aptikus „apšvarintą“ savo būstą, pirmiausia, ką turite padaryti – kreiptis į policiją. Kuo ilgiau delsite, tuo menkesnės galimybės bus atgauti savo daiktus. Jei pasisekė pamatyti iš nusikaltimo vietos bėgantį asmenį, susikaupkite ir pasistenkite prisiminti jo lytį, amžių, aprangą, kryptį, kuria paspruko.
Nusikaltimo vietoje svarbu nieko neliesti, tačiau rekomenduotina padaryti kelias nuotraukas. Būtų puiku, jei turėtumėte būsto nuotraukų ir prieš vagystę. Tai gali palengvinti trūkstamų daiktų identifikavimą ir policijos tyrimo eigą.
Lifehacker.com taip pat rekomenduojama po vagystės nepamiršti kreiptis dėl žalos atlyginimo į būsto draudimo įmonę, jei tokį turite.
Kitas svarbus žingsnis – pasirūpinti savo psichologine būsena. Vagystė – nelengvas išgyvenimas, kuris priverčia jaustis nesaugiai. Tad be konsultacijos su psichoterapeutu, jei manote, kad tai būtina, patartina pasirūpinti ir būsto saugumu. Tai turėtų padėti kiek nuraminti įsitempusius nervus.
Atsargumo priemonės net socialiniuose tinkluose
Tiesa, saugumo priemonėmis derėtų pasirūpinti ne tik po vagystės. Tą svarbu padaryti prevenciškai.
Viena efektyviausių saugumo priemonių yra vaizdo stebėjimo kamera. Policijos specialistai rekomenduoja gyventojams, net ir nenorintiems burtis į saugios kaimynystės grupes, susitarti dėl jų įrengimo. Signalizacija, taip pat viena iš veiksmingiausių priemonių, apsisaugant nuo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų.
Anot Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininko Ramūno Matonio, žmonės taip pat turėtų palaikyti kuo geresnius santykius su kaimynais, kurie jiems išvykus ilgesniam laikui galėtų pažiūrėti, ar nebuvo mėginta laužtis į namus, ar vagys, tikrindami, ar namuose kas nors gyvena, ant durų nepaliko kokių nors jiems padėsiančių ženklų.
„Norintiems apsisaugoti nuo vagysčių pareigūnai siūlo derinti įvairias apsaugos priemones: įsirengti signalizaciją, plastikiniuose languose įrengti apsaugas, pasikeisti spynas, ypač įsikėlus į naują būstą ar pametus raktą, nepalikti pinigų ir rankinių koridoriuose ir ant palangių.
Dažnas atvejis, kai vagišiams darbą palengvina patys butų savininkai – palieka neužrakintas duris. Nesudarykite sąlygų vagystei, nepalikite neužrakintų durų net trumpam išvykdami iš namų ir būdami juose.
Taip pat pastebima, kad žmonės pernelyg nerūpestingai žiūri į socialinius tinklus. Nors dažnai tarp profilio draugų jie turi ir nepažįstamų žmonių, bet skelbia informaciją apie savo buvimo vietą, dalijasi būsimų atostogų, kelionių planais, publikuoja savo būstų, asmenines nuotraukas. Socialiniuose tinkluose žmonės, norėdami apsaugoti savo turtą nuo vagių, turėtų kuo atidžiau rinktis draugus, neskelbti informacijos apie planus, nesidalyti su socialinių tinklų draugais savo buvimo vieta, neviešinti asmeninių duomenų ir kontaktų savo profilyje, pasirinkti saugius ir tinkamus privatumo nustatymus“,– pataria R.Matonis.
