Dabar, kai jau geriau išmanau technikos ypatumus, suvokiu, kodėl vejapjovės tais laikais nebūdavo tokios patvarios.
Pradėkime nuo to, kodėl reikia plauti vejapjoves ir kaip dažnai reikėtų tai daryti. Pirmiausia – nupjauta žolė yra rūgštinga. Jeigu nupjautos žolės liks korpuse, jis ir kitos detalės lėtai, bet nuosekliai rūdys. Antras dalykas, prisidedantis prie šios problemos – tanki ir drėgna nupjauta žolė prilimpa prie vejapjovės vidinių sienelių. Ji ten labai gerai išlaiko drėgmę, o tai dar labiau skatina koroziją.
Geras šeimininkas vejapjovę plauna po kiekvieno naudojimo. Mažiausiai kas dvejus metus vejapjovės korpusą reikia apipurkšti specialia priemone, kuri neleidžia prie sienelių prilipti žolei. Taip palengvinsite ir savo darbą – kitas plovimas bus gerokai trumpesnis.
Yra keli vejapjovės plovimo variantai. Kai kurios vejapjovės turi specialų antgalį, prie kurio tvirtinama vandens žarnos jungtis ir veikiant varikliui paleidžiamas vanduo. Šis vanduo patenka ant pjovimo ašių ir dideliu greičiu atsitrenkia į pjovimo korpuso sieneles. Po poros minučių tokio darbo nuo vejapjovės pašalinama visa žolė ir kiti nešvarumai.
Jeigu specialaus antgalio nėra, vejapjovę reikia patiems išplauti iš apačios, naudojant vandens žarną arba aukšto slėgio plovyklę. Žoliapjovės plovimas nėra labai sudėtingas darbas, tai gali padaryti kiekvienas iš mūsų. Bet kad viskas vyktų kiek įmanoma sklandžiau, reikia žinoti porą svarbių dalykų.
Svarbu! Vejapjovę reikia plauti, kai neveikia jos variklis. Kad sektųsi dar geriau, reikėtų nuimti žvakės kontakto gaubtą.
Pirmiausia vejapjovės negalima plauti, kai veikia jos variklis. Karšto ir šalto kontaktas sukelia įtampą, kuri gali pažeisti variklio detales ir sukelti variklio gedimą.
Antra, kai vejapjovės variklyje yra alyvos ir benzino mišinio, jį galima paversti TIK į rankenos pusę. Negalima versti į duslintuvo ar karbiuratoriaus pusę, tik į rankenos. Tad paspauskite rankenos galą į žemę ir fiksuokite vejapjovę, ant rankenos uždėdami svorį. Taip pavyks pasiekti vejapjovės pjovimo mechanizmą ir pjovimo korpusą.
Plauti galima plovikliu, bet paprastai žolė iš karto po pjovimo nusiplauna labai lengvai ir paprastai. Žolės likučiams pašalinti pakanka paprastos sode naudojamos žarnos antgalio.
Jeigu palenksite vejapjovę kitaip nei į rankenos pusę, tikėtina, kad baigus plovimą vejapjovės paleisti nepavyks, nes jos variklyje esanti alyva, priklausomai nuo vožtuvų padėties, nutekės į duslintuvą arba karbiuratorių. Nereti atvejai, kai alyvos patenka į cilindrą ir baigus plovimą vejapjovės variklis nebesisuka.
Laimei, to galima išvengti: reikia išsukti degimo žvakę ir į žvakės angą įkišti seną skudurą. Jei dabar patrauksite starterį, alyvos perteklius išlėks iš variklio. Jeigu alyva iš žvakės angos nebebėga, įstatykite išvalytą degimo žvakę į vietą, patikrinkite alyvos lygį variklyje, jeigu reikia, įpilkite alyvos. Po pirmojo paleidimo iš variklio gali smarkiai veržtis dūmai. Jie per porą minučių dings savaime, kai tik sudegs visi alyvos likučiai.
Jeigu išplovėte vejapjovę, galėtumėte nuo jos nuvalyti ir vandens likučius. Tai galima daryti suspaustu oru, bet jeigu tokios galimybės nėra, tiesiog paleiskite vejapjovę minutei ar dviem. Šylantis variklis padeda greičiau išgaruoti vandeniui.
Jeigu laikysitės šių nesudėtingų patarimų, garantuoju, kad jūsų vejapjovė veiks gerokai ilgiau. Taip pat labai svarbu ne tik rūpintis vejapjovės švara, bet ir reguliariai atlikti jos priežiūrą.
