Alijošius priskiriamas nedaugeliui vaistinių augalų, kurie tiesiogine šio žodžio prasme ištisus metus yra mums po ranka. Liaudies jis vadinamas vaistu nuo visų ligų ir auginamas tiesiog ant palangės. Senovėje alijošių, arba alaviją, žmonės naudojo žaizdoms ir odos ligoms gydyti, tačiau tai ne vienintelė alijošiaus nauda.
Lrytas.lt pateikia ištrauką iš Lidijos Kostinos knygos „Gydantis alijošius“ (vertė Viktorija Šenbergs).
***
Kartu su giminaitėmis, augančiomis Pietų Afrikoje, gasterija ir avortija, alijošius priskiriamas plėnūninių šeimai.
Gausioje alijošių giminėje priskaičiuojama apie 350 augalo rūšių. Alijošius, išvertus iš arabų kalbos (alloeh), reiškia „karti blizganti medžiaga“. Išsišakojęs šio augalo stiebas būna įvairaus aukščio.
Lapai išsidėstę kaip priešaknio skrotelė arba spirale aplink visą stiebą. Lapai sultingi, lancetiniai, lygūs, nugraižymo vietoje trišoniai, su dygliukais kraštuose arba viršūnėlėje.
Labiausiai paplitęs ir populiariausias šios grupės augalas – medėjantis alijošius (Aloe arborescens), arba alavijas.
Kambario sąlygomis jis žydi labai retai, su tuo susijęs ir pavadinimas „šimtametis“ – žydintis kartą per šimtą metų. Šis sultingas augalas labai dažnas tarp kambarinių gėlių, bet asocijuojasi ne su gėlininkyste, o su vaistais. Ko gero, nėra kito kambarinio augalo, taip plačiai naudojamo gydymo tikslais. Beje, jo gydomąsias ypatybes pripažįsta, regis, visi konkuruojančių tarpusavyje medicinos klanų atstovai.
Alijošiaus žydėjimo charakteristika pritaikoma ir kalbant apie kaktusus. Pasakojimas apie tai, dėl ko kaktusai žydi labai retai, iš dalies susijęs būtent su alijošiumi. Vis dėlto jokio išorinio panašumo tarp šių dviejų augalų nėra. Alijošių auginimo reikalavimai maždaug tokie pat kaip ir daugelio kaktusų. Svarbiausia yra vėsus ir sausas žiemojimas.
Įprastomis sąlygomis, augdami su kitomis kambarinėmis gėlėmis, alijošiai, auginami kaip priemonė namų vaistinėlei, dažniausiai kankinasi. Be to, kad juos nuolat skabo, dar ir visai netinkamai prižiūri.
Gamtoje medėjantis alijošius yra stipriai besišakojantis medelis arba krūmelis, kurio aukštis 2–3 m, o kartais ir daugiau, jis sudaro tankias 80 cm dydžio lapų skroteles. Savo gimtinėje Afrikoje alijošius žydi kasmet, suformuoja aukštus (iki 80 cm) žiedynkočius su stambiais raudonais žiedais. Šie augalai kaip ir kaktusai gerai auga puriame substrate su dideliu kiekiu stambaus smėlio ir molingos velėnos, kurios nerekomenduojama tręšti durpėmis. Šiems augalams reikia daug saulės šviesos, juos reikia gausiai laistyti augimo laikotarpiu.
Žiemą dera laikyti vėsiai (temperatūra turi būti apie 10 ºC, retai laistyti). Tinkamai auginamas namuose alijošius ne tik naudingas, bet ir labai gražus augalas. Be to, augalas kambaryje gali gyventi labai ilgai ir būdamas solidaus amžiaus pradėti žydėti (žinomas atvejis, kai augalas pražysdavo kasmet, sulaukęs septyniolikos metų). Alijošius žiedus sukrauna žiemos viduryje.
Labiausiai paplitusios alijošių auginimo klaidos susijusios su tuo, kad juos žmonės laiko įprastomis gėlėmis. Galiausiai dėl šviesos trūkumo augalas stipriai ištįsta. Sunki maistinga dirva ir gausus laistymas žiemą sukelia šaknų apmirimą, substratas surūgsta. Tačiau, šiaip ar taip, alijošiai labai gyvybingi. Jie niekuo neserga, o jeigu praranda šaknis, vėl lengvai įsišaknija sausame smėlyje.
Medėjantis alijošius kaip kambarinis augalas dauginamas tik vegetaciniu būdu – leidžiama, kad viršūnėlės, šakelės suleistų šaknis arba iš pašakninės atžalos. Nupjauti auginiai kelias dienas padžiovinami. Šaknų išleidimas galimas bet kuriuo metų laiku.
Akuotuotasis alijošius (Aloe aristata) sudaro apskritas daugybės lapų skroteles. Lapai žali, mėsingi su baltomis smulkiomis ataugėlėmis ant paviršiaus, stipriai susiaurėję galuose. Dauginami daugiausia pašakninėmis atžalomis, kurių augalas turi labai daug.
Kai per mažai laistoma, apatiniai lapai tampa minkšti, susiraukšlėja ir išdžiūsta. Žiemą rekomenduojama laistyti du kartus per savaitę šiltesniu vandeniu.
Alijošius naudingas gydant: onkologines ligas, kvėpavimo takų ir plaučių ligas, kepenų ir tulžies ligas, virškinamojo trakto ligas, hemorojų, kraujagyslių ligas, astmą, tuberkuliozę, ausų ir akių ligas, žaizdas ir opas.
