Pradžių pradžia
Iš esmės gražios vejos kelias prasideda nuo sklypo projektavimo. Projektuojant būtina nuspręsti, kokia bus vejos plotų funkcinė paskirtis, įvertinti greta esamų objektų padėtį, sklypo reljefą, dirvos sudėtį, struktūrą, šeimos narių pomėgius ir kitus dalykus. Taip pat numatyti, pro kur galės įvažiuoti automobilis, takus, laistymo būdus, apšvietimą.
Kiekviename sklype vejai reikia skirti ne mažiau kaip pusę ploto. Tik tada kiti augalai – medžiai, krūmai, gėlės – prižiūrėtos vejos fone atsiskleis visu grožiu. Viską įvertinus, reikia pasirinkti tinkamą vejinių žolių sėklų mišinį.
Svarbi vejos paskirtis
Pagal agrobiologijos kriterijus vejos gali būti sudarytos iš vienos arba kelių rūšių žolių. Vejoms įrengti naudojant vienos rūšies žolių sėklas, tikėtina, kad veja nuo pavasario iki rudens nebus dekoratyvi. Tad specialistai rekomenduoja naudoti daugiarūšius mišinius.
Sudedamųjų dalių skaičius mišinyje priklauso ir nuo augavietės. Kuo įvairesnis dirvožemis, tuo daugiau sudedamųjų dalių turintį mišinį reikėtų rinktis. Paprastai, be rūšių įvairovės, tokiuose mišiniuose naudojamos 7–9 veislės. Auginant vejinius mišinius dėl vejos dekoratyvumo nereikia nuogąstauti daugybę metų.
Pagal tipus ir funkcinę paskirtį vejiniai mišiniai skirstomi į dekoratyviuosius, sodų ir parkų, sportinius ir specialios paskirties. Tad veją kieme, sodyboje ar kitoje vietoje reikėtų sėti atsižvelgiant į vejos savybes ir vietos paskirtį.
Dekoratyviosios vejos įrengiamos priešais gyvenamųjų namų fasadą, reprezentacinėse miestų aikštėse ir skveruose. Šių mišinių sudėtyje esančios žolės formuoja tankią, dekoratyvią veją. Tokių mišinių priežiūra intensyvi, būtinas reguliarus pjovimas, tręšimas, laistymas.
Dekoratyviosios vejos išsiskiria žolyno tankumu, vienodumu, aukščiu ir dekoratyvumu. Šių vejų žolynas turi būti saikingai mindomas, joms prižiūrėti reikia daug žinių ir skirti daug laiko.
Dekoratyviosios vejos pagal estetiškumą dar gali būti skirstomos į parterių, paprastas arba universalias, sodų, parkų arba pievines vejas.
Parterių vejos – pačios kokybiškiausios. Jų velėna tanki, lygi, sodriai žalios spalvos, beveik nemindoma. Šios vejos – gėlynų, želdinių fonas, jos įrengiamos priešais namų fasadą, gražiausiuose parkuose ir skveruose, aikštėse. Parterių vejoms skirti mišiniai gali būti naudojami stogams želdinti.
Parterių vejos žolynas ypač dekoratyvus, jį sudaro tik varpinės žolės. Šio tipo vejoms auginti reikia daug dėmesio, žinių, įgūdžių ir lėšų. Jos ne tik gražiausios, bet ir brangiausios.
Norint įrengti tokią veją būtina visiškai sunaikinti prieš tai buvusią augaliją, net ir prieš tai buvusią veją. 20–30 cm gylyje suformuoti derlingą dirvos sluoksnį. Taip pat idealiai išlyginti dirvos paviršių ir patręšti mineralinėmis trąšomis. Sėjai naudoti tik kokybiškus mišinius, skirtus arba tinkamus parterių vejoms.
Sėjant svarbu naudoti sėjamąsias, sėklas išbarstyti jas kuo tolygiau. Vejai paaugus – ją reguliariai pjauti ir tręšti, papildomai laistyti užsitęsus sausroms. 3–4 metų senumo tokio tipo veją paskutinį kartą nupjovus rudenį nupurkšti fungicidais, nes tai padės užkirsti kelią grybinėms ligoms pavasarį.
Paprastos arba universalios vejos dažniausiai įrengiamos kaimo sodybose, šalia vaikų žaidimų aikštelių ar sodo tarpueiliuose. Šių vejų dekoratyvumą lemia priežiūros intensyvumas. Nors šioms vejoms nekeliami tokie dideli įrengimo ir priežiūros reikalavimai kaip parterių vejoms.
Tinkamai naudojamos ir kruopščiai prižiūrimos šio tipo vejos savo dekoratyvumu nenusileidžia parterių vejoms.
Paprastoms vejoms skirtuose mišiniuose vyrauja mindymui atsparių žolių – pievinių miglių, raudonųjų eraičinų ir daugiamečių svidrių – mišiniai.
Norint įrengti tokią veją būtina 20–30 cm gylyje suformuoti derlingą dirvos sluoksnį. Taip pat parengti dirvos paviršių, kuris gali būti ne visiškai plokščias, svarbu, kad neliktų įdubų. Dirvą tręšti mineralinėmis trąšomis. Sėjant specialistai pataria naudoti tik kokybiškus mišinius, skirtus arba tinkamus paprastoms vejoms. Vėliau – reguliariai pjauti ir tręšti, laistyti, jei orai ilgą laigą sausi. Galioja ir ta pati taisyklė dėl apsaugos nuo ligų kaip ir parterių vejoms.
Sodų ir parkų vejos įrengiamos kaimo sodybose, kur daugiau erdvės, arba parkuose, soduose. Šias vejas reikia mažiau prižiūrėti, retai šienauti, sėti dideliuose plotuose. Vejos dekoratyvumą lemia priežiūra, nors paprastai tokio tipo vejoms nekeliama didelių priežiūros reikalavimų. Didesniems plotams reikėtų rinktis paprastesnius mišinius. Įrengiant sodų ir parkų vejas nedideliuose plotuose, kur galima laistyti, tręšti ir reguliariai šienauti, galima rinktis sėklų mišinius, tinkančius paprastoms ir parterių vejoms.
Prie sodo ir parko vejų priskiriamos ir žydinčios vejos, dar vadinamos „mauritaniškomis“. Žydinčią veją sudaro žolių ir gėlių derinys – tai tarsi margaspalvės pievos imitacija. Žydinčiose vejose gėlių sėklos sudaro 5–10 proc. mišinio sudėties. Be abejo, mišinį galima papildyti mėgstamų gėlių sėklomis arba į pasėtą veją sodinti gėlių daigus. Išardžius velėnos lopinėlius į jau susiformavusią velėną galima sodinti anksti pavasarį žydinčias svogūnines gėles – krokus, narcizus, tulpes.
Gėlių įvairovę ir rūšis žydinčiose vejose lemia vejos vieta. Jei žydinti veja bus įrengiama drėgnose vietose, tiks tokios gėlės kaip vilkdalgiai, neužmirštuolės, šilingės ir kiti drėgnas dirvas mėgstantys augalai. Jei dirva sausa ir smėlėta, žydinčioje vejoje turėtų vyrauti raktažolės, snieguolės, tulpės ir kt. Įrengdami žydinčias vejas prisiminkite, kad pagal savo pageidavimus galėsite keisti žydinčių gėlių įvairovę.
Tokios vejos tinka kaimo sodyboms, sodams apželdinti. Jų priežiūra minimali, paprastai jos šienaujamos du kartus per sezoną.
Sportinio tipo vejos įrengiamos sporto aikštelėse, aktyvaus poilsio vietose, automobilių stovėjimo vietose ir kituose nuolat mindomuose plotuose. Tokios vejos pakenčia mindymą, žolės gerai krūmijasi ir greitai atauga. Šių vejų velėna tanki, lygi, žolių spalva sodriai žalia. Dekoratyvumu sportinio tipo vejos nenusileidžia parterių vejoms. Mišinių sudėtyje – vien tik varpinės žolės. Šio tipo vejoms reikia daug dėmesio. Tai intensyviausiai prižiūrimos ir kruopščiai įrengtos vejos. Norint įrengti tokią veją būtina naudotis visomis parterinių vejų sodinimui skirtomis instrukcijomis.
Specialios paskirties vejos įrengiamos pakelėse, apsauginėse zonose, kalvotose vietose, šlaituose. Šios vejos beveik netręšiamos, jų dekoratyvumą lemia šienavimo dažnumas ir agrotechnikos reikalavimų paisymas įrengiant veją. Mišiniuose esančios žolių veislės ir rūšys pakenčia nepalankias augimo sąlygas, oro užterštumą.
Mišiniai skirti šlaitams ir pakelėms apželdinti, atsparūs druskų poveikiui, greitai sudygsta ir suformuoja tankią velėną.
Štai keli mišiniai, kuriuos galite įsigyti specializuotose parduotuvėse:
Veja „Golfmaster“ – labai puošni, tamsiai žalios spalvos, tanki, skirta saulėtoms vietoms. Mišinio sudėtyje esančios žolių rūšys išsiskiria lėtu augimu, dekoratyvumu, ilgaamžiškumu.
Veja „Shademaster“ – labai puošni, skirta parkams, sodams ir ūksmingoms vietoms apželdinti. Mišinio sudėtyje esančios žolių rūšys gali augti pavėsyje, smėlėtose ir sausose vietose. Suformuojama tanki, graži veja.
Veja „Sportmaster“ – labai puošni, skirta aktyvaus poilsio vietoms ir parteriams apželdinti. Mišinio sudėtyje esančios žolių rūšys labai greitai atželia.
Veja „Ornamental“ – skirta augti atvirose vietose. Universalios paskirties.
Veja „Sport“ – skirta aktyvaus poilsio vietoms ir sporto aikštelėms apželdinti.
Veja „Shadow“ – parkams, sodams ir ūksmingoms vietoms apželdinti.
„Grass Fix New“ – vejinių žolių sėklų ir trąšų mišinys pažeistai vejai atsėti, išretėjusiai vejai atnaujinti. Greitai sudygsta.
Veja „Liliput“ – lėtai auga ir formuoja tankią velėną.
Mišinys „Sunshine“ – skirtas saulėtoms vietoms ir sausoms dirvoms. Po sausrų veja greitai atsistato.
Veja „Park“ – parkams, sodams ir ūksmingoms vietoms apželdinti.
Veja „Playground“ – aktyvaus poilsio vietoms apželdinti. Atspari mindymui.
„Eco Lawn“ – žolių ir baltųjų vejinių dobilų sėklų mišinys. Nereikia papildomai tręšti azotinėmis trąšomis.
„Road“ – mišinys šlaitams ir pakelėms apželdinti, atsparus druskų poveikiui, greitai sudygsta ir suformuoja tankią velėną.
Paruošiamieji darbai
Projektas paruoštas, sėklų mišinys ir kitos reikalingos priemonės nupirktos. Kas toliau? Reikėtų atlikti „požeminius“ vejos pagrindo ruošimo darbus. Pirmiausia numatomi vejos kontūrai ir ribos. Patartina vejų ribas sutvirtinti vejakraščiais.
Įvairaus dydžio vejakraščiai sulaiko slenkantį gruntą, neleidžia plisti augalų atžaloms ir kurmiams, padeda suformuoti oazes. Vėliau ruošiamas vejos pagrindas – tai natūralus, kultūrinis arba dirbtinai paruoštas grunto sluoksnis, į kurį sėjamos sėklos.
Numatytoje vejos vietoje negali būti statybinių atliekų, šiukšlių, akmenų, būtina pašalinti nereikalingus medžius ir krūmus, daugiametes piktžoles. Daug dėmesio reikia skirti vietoms, kuriose į dirvožemį galėjo patekti cemento arba kitokių chemikalų. Tokį dirvožemį patartina visiškai pašalinti.
Rekomenduojama vejai skirtame plote įrengti drenažo sistemą, kad veja neužmirktų ir greitai neišsimindytų. Dažniausiai drenažas įrengiamas tik pavojingiausiose vietose – žemumose ar molingose dirvose, kur ilgam gali likti vandens, prie betoninių tvorų ar pamatų.
Tuomet jau reikėtų imtis darbų, kuriuos aptarėme, kalbėdami apie vejos paskirtį.
Teisinga sėja
Sėja –vienas iš svarbiausių darbų įrengiant veją. Labai svarbu išsirinkti ne tik tinkamą žolių mišinį, bet ir tinkamą sėjos laiką, sėklų normą, įrankius, sėjos būdą.
Įrengti gražią veją – sunkus ir ilgas darbas. Jam reikia kruopščiai pasirengti. Atsižvelgiant į pasirinktą vejos įrengimo būdą (sėjamoji ar ritininė veja), reljefo ypatumus (lyguma ar šlaitas), dirvožemio struktūrą (lengvas priesmėlis, priemolis ar sunkus molis), dirvos ypatybes (humusingumas, rūgštingumas), atliekami darbai gali skirtis.
Sakoma, kad vejas galima sėti nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Sėklos sėjamos į paruoštą, išlygintą, suvoluotą dirvą. Paprastai nedideliuose plotuose vejos sėjamos rankomis, didesniuose naudojamos sėjamosios. Sėjai būtina pasirinkti nevėjuotą dieną. Labai svarbu sėklas visame plote paskleisti kuo tolygiau.
Prie sėją sėklų mišinį būtina gerai išmaišyti. Sėklų norma priklauso nuo pasirinkto mišinio ir vejos tipo, paprastai 100 m2 (1 arui) reikia 3–4 kg sėklų. Jei dirva prieš sėją nebuvo tręšiama, rekomenduojama sėjos metu įterpti trąšų: NPK trąšos 3 kg (1 arui) + fosforas 2 kg (1 arui).. Sėklos ir trąšos įterpiamos 0,5–1,5 cm gylyje. Sėklos normą reikėtų padalyti į dvi dalis: vieną dalį sėti skersai, kitą – išilgai.
Taip pat nedidelį sėklų kiekį reikėtų pasilikti nesudygusioms vejos vietoms atsėti. Pasėtos sėklos įterpiamos į dirvą rombuotu arba tinkliniu volu, mažesniuose plotuose tai daroma naudojant grėblį. Naudojant lygius volus, susmulkinama dirva ir kyla pavojus, kad po pirmojo lietaus susidarys pluta. Normalu, kad dirvos paviršiuje lieka apie dešimt procentų sėklų. Pasėtas sėklas mulčiuojant, nebelieka pavojaus jų prarasti.
Mulčias apsaugo jas nuo vėjo ir vandens erozijos. Mulčiuoti dažniausiai naudojamos durpės. 100 m2 (1 arui) prireiks 110–150 kg mulčio. Mažesniuose plotuose pasėtą veją rekomenduojama dengti daržo plėvele, 50 m2 (0,5 aro) prireiks 15 m ilgio ir 3,2 m pločio daržo plėvelės.
Šios priemonės ir darbai pagreitins sėklų sudygimą ir išsaugos dirvoje esančią drėgmę. Tiek mulčias, tiek daržo plėvelė apsaugos pasėlį nuo liūčių, galinčių sunaikinti visą darbą. Vienodos ir tankios vejos galima tikėtis tik tuomet, kai pasėtoms sėkloms dvi tris savaites netrūks drėgmės. Esant nepakankamam drėgmės kiekiui, sėklos gali nedygti net keletą mėnesių, o sudygs tik tada, kai dirva bus drėgna. Kartais vien lietaus nepakanka, reikia pasirūpinti ir dirbtiniu laistymu.
Papildomas laistymas būtinas, jei vejos sėjamos gegužės pabaigoje ir antroje vasaros pusėje, nes tuo metu ypač trūksta drėgmės. Jei nusprendėte įrengti veją būtent tada, laistyti reikės ne tik tol, kol sėklos sudygs, bet ir vėliau – kol augalai sutvirtės, nes jaunos varpinių žolių šaknys ypač neatsparios sausroms. Jei laistote naujai pasėtą veją, labai svarbu laistyti nedideliais vandens kiekiais ir nestipria srove.
Tik tinkamai įrengta ir prižiūrima veja išlieka dekoratyvi ilgą laiką. Kai naujai įrengta veja suformuoja žolyną, prasideda jos ilgalaikė priežiūra. Nepamirškite, veją reikia nuolatos tręšti: pavasarį purkšti humatu (200 ml / 10 litrų vandens) bei įterpti NPK trąšas 3-4 kg (1 arui), vasarą naudoti NPK trąšas – 3 kg (1 arui), rudenį – 2-2,5 kg (1 arui) rudeninių trąšų. Be to, rudenį patariama papildomai purkšti boro trąšomis (30 g / 10 litrų vandens) bei mono kalio fosfatu – 50 g / 10 litrų vandens. Specialus tręšimas samanotoms vejoms – 3 kg/1arui samanotoms vejoms skirtų trąšų.
Problemos dėl piktžolių
Ruošiant vejos pagrindą ir vėliau, vejai paaugus dažnai susiduriama su piktžolių naikinimo problemomis. Piktžoles galima naikinti mechaniškai arba naudoti herbicidus.
Mechaniškai piktžolėms naikinti naudojami grėbliai, ravėtuvai ir kultivatoriai. Tačiau pastarasis būdas nėra efektyvus, nes dirvoje gali likti piktžolių sėklų ir vegetatyvinių dalių. Giliai įaugusias ir ilgas piktžolių bei kitų augalų šaknis pašalinti puikiai padeda šaknų šalinimo priemonė.
Piktžoles prieš sėją rekomenduojama du kartus naikinti herbicidais.
Pirmą kartą – prieš lyginant žemę ir paruošiant ją kitų metų sėjai (geriausia rudenį), antrą kartą (pavasarį, aktyvios piktžolių vegetacijos pradžioje.) – likus 3–4 savaitėms iki sėjos. Atsižvelgiant į dirvos sukultūrinimo lygį, piktžolėtumą ir piktžolių botaninę sudėtį, parenkami herbicidai arba jų mišiniai ir nustatomos normos. Piktžolės pasirinktame plote naikinamos tada, kai jos jautriausios chemikalams: aktyviai augančios, turinčios 3–4 lapus arba esančios 10–12 cm aukščio.
Piktžolėms naikinti naudojami visuotinai veikiantys sisteminiai glifosatiniai herbicidai Klinik (200-250 ml/10 l vandens / 2 arams).Herbicidai naikina daugiametes ir vienmetes, vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles. Tam tikromis normomis gali būti naudojami kaip arboricidai – preparatai nepageidaujamiems krūmams ir jauniems medeliams naikinti.
Tinkamai ir kokybiškai herbicidai purškiami tik geru purkštuvu. Pagal vejos dydį parenkamas tam tikros talpos purkštuvas. Jau pasėjus veją, drėgnoje įšilusioje dirvoje sėklos greitai sudygsta ir vejos nenustelbia piktžolės.
Užsitęsus sėklų dygimo laikui, pastarosios suveši. Jei taip atsitinka, paaugusias piktžoles reikia nupjauti. Pasėtos sėklos sudygs, kai dirva bus pakankamai drėgmės. Vienmetės piktžolės didesnio pavojaus vejai nekelia, o daugiametes reikėtų išrauti arba taip pat naikinti herbicidais (MCPA 70 ml/10 l vandens/3 a arba Starane 60 ml/10 l vandens/3 a).
