Sausio 5-ąją Vilnių sukrėtusi nelaimė, kai griuvo sostinės centre esančio namo dalis, privertė sunerimti ir kauniečius.
Senų pastatų apstu ir Kaune, nemažai jų apgailėtinos, iš pažiūros net avarinės būklės. Pasigirsta kalbų, kad ir sovietmečiu statytuose blokiniuose namuose gyventi nėra saugu, esą šių statinių eksploatacijos laikas jau pasibaigęs.
Apie tai, kokie namai kelia didžiausią rūpestį ir kokių priemonių derėtų imtis, teiravomės technikos mokslų daktaro, inžinieriaus konstruktoriaus bei statinių eksperto Jurgio Ražaičio.
– Vis garsiau kalbama, kad namo griūtį sostinėje lėmė šalia vykę rekonstrukcijos darbai, kurių metu buvo gilinamas rūsys. Ar panašios nelaimės negali pasikartoti ir Kaune?
– Teko tirti kiek anksčiau Vilniaus senamiestyje, Šiaulių gatvėje, stovėjusio namo griūties priežastis. Nelaimė įvyko dėl klaidų, padarytų statybos metu. Apie neseniai įvykusią nelaimę girdėjau tik iš žiniasklaidos, tačiau neabejoju, kad priežastys yra labai panašios.
Kaune panašiomis sąlygomis teko atlikti tam tikrus darbus. Labai sudėtinga buvo gilinti pastato, kuriame įsikūręs klubas „Los Patrankos“, rūsį, nes gruntinio vandens lygis toje vietoje labai aukštas. Taip pat gilų rūsį įrengėme ir Laisvės alėjoje, po kino teatru „Kanklės“, tačiau jokios nelaimės neįvyko.
Kita vertus, Kauno ir Vilniaus atvejų nereikėtų lyginti. Nelaimė gali įvykti ten, kur taikomi blogi projektiniai sprendimai, netinkamai atliekami ir prižiūrimi darbai.
Kalbant apie nerimą keliančius statinius, Kaune anksčiau jų buvo gana daug. Iki šiol tokių statinių nemažai senamiestyje. Tačiau jie kelis kartus aplankyti ir apžiūrėti.
– Minėjote, kad Kauno senamiestyje yra nemažai avarinės būklės pastatų. Kas, jūsų nuomone, turėtų rūpintis jų būkle ir žmonių saugumu?
– Be abejonės, tai turėtų daryti šių pastatų savininkai. Deja, ne visi jie turi lėšų ir noro investuoti į šių griuvenų sutvarkymą. Senamiestis – paveldo zona, joje atlikti statybos bei rekonstrukcijos darbus nemažai kainuoja.
Labai prastos būklės yra ir Laisvės alėjoje esantis 50-uoju numeriu pažymėtas pastatas. Prieš kelerius metus parengiau įvažos į kiemą sustiprinimo projektą, tačiau iki šiol nieko nedaroma. Teko girdėti, jog namo bendrija ketina gauti finansavimą iš Europos Sąjungos ir tvarkyti visą pastatą, nes jo būklė – tikrai apverktina.
Tokių pastatų, kaip šis, Kaune nemažai. Jais pirmiausia privalo rūpintis savininkai, nes Statybų inspekcija nėra pajėgi vaikščioti po namus ir ieškoti negerovių. Juk būna ne tik išorinių, bet ir vidinių namo konstrukcijų, jų perdangų pažeidimų, šių defektų iš gatvės nematyti.
Kita vertus, net statybų inspektoriai negali konstatuoti avarinės būklės, privalo kreiptis į ekspertus. Šios institucijos jėgos gana ribotos, ten dirbantys žmonės vos spėja reaguoti į skundus, juos tirti. Mano žiniomis, periodiškai tikrinami tik ypatingos svarbos objektai, kitiems pastatams apžiūrėti paprasčiausiai nebelieka laiko.
– Kartkartėmis pasigirsta nuogąstavimų, esą N.Chruščiovo epochos laikais statyti blokiniai daugiabučiai jau nėra saugūs. Ką manote jūs?
– Šiems namams tikrai negresia pavojus sugriūti. Daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo kalbų, kad namai statyti 25 metams ir turi būti nugriauti. Tada atlikome nemažą darbą, tyrėme seniausius Kauno daugiabučius, esančius Vilijampolėje, VI forto prieigose.
Su tais pastatais viskas gerai, nepastebėjome korozijos, tad sugriauti tokį namą – labai sudėtinga. Jų konstrukcija – labai patikima ir sunkiai suardoma.
Kur kas rimtesnį pavojų kelia gyventojų pomėgis tokio tipo namuose išgriauti vidaus sienas. Dažniausiai taip sujungiama virtuvė su kambariu. Žmonės įsivaizduoja, kad ta siena – viso labo pertvara.
Dabar jau reikalaujama projektų ekspertizės šiems darbams. Pačiam tenka jas atlikti, nemažai tokių projektų atmetu, nes priimami neteisingi sprendimai.
Kaune šie darbai atliekami masiškai, vien per mano rankas pereina dešimtys šių projektų.
– Koks pavojus gresia namui, jei keli kaimynai išgriauna konstrukcijas laikančias sienas?
– Namas dėl to nesugrius, bet gali atsirasti didelių pastato defektų. Jeigu anga namo sienoje įrengiama netinkamai, viršuje esančiame bute gali skilti siena.
Žmonės neretai išpjauna vidinę sieną iki pat lauko sienos, pažeidžia jas jungiantį mazgą. Paskui stebisi, kodėl per šią vietą skverbiasi šaltis, drėgmė ir vanduo. Namas tampa nestabilus, ima klibėti, bet pavojaus, kad sugrius, nėra.
Kalbant apie sovietmečiu statytus monolitinius dvylikos aukštų namus, jų konstrukcijos patikimos, tačiau pavojų kelia sienų pjaustymai rekonstruojant butus. Tada mažėja jų standumas, pučiant vėjui statiniai judėti ima visai kitaip. Tai ypač aktualu devynaukščiams bei aukštesniems namams.
monės neretai išpjauna vidinę sieną iki pat lauko sienos, pažeidžia jas jungiantį mazgą. Paskui stebisi, kodėl per šią vietą skverbiasi šaltis, drėgmė ir vanduo. Namas tampa nestabilus, ima klibėti, bet pavojaus, kad sugrius, nėra.
Kalbant apie sovietmečiu statytus monolitinius dvylikos aukštų namus, jų konstrukcijos patikimos, tačiau pavojų kelia sienų pjaustymai rekonstruojant butus.O tokio pastato projektavimas kainuoja nemažai.
– Nemažai pastatus ištinkančių nelaimių įvyksta žiemą, kai iškrenta sniego. Ar šie nuogąstavimai pagrįsti?
– Sniegas pavojingas dideliems metalinių konstrukcijų pastatams, kurių stogo konstrukcijos sąlyginai lengvos ir sniego apkrova sudaro reikšmingą dalį. Tokie stogai dengia prekybos centrus, kitus panašius statinius.
Dažnai padaroma klaidų projektuojant. Pavyzdžiui, kai šalia stovi aukštesnis pastatas, neįvertinama vadinamųjų „sniego maišų“ susidarymo tikimybė.
Plokščius metalinių konstrukcijų stogus žiemą būtina nuolatos prižiūrėti. Valyti nuo jų sniegą gana sudėtinga – plotai dideli, o sniegą sustūmus į vieną vietą, skarda gali neišlaikyti.
Gelžbetoniniams ir šlaitiniams stogams iškritęs sniegas rimto pavojaus nekelia.
Šiuo metu Lietuvoje padvigubinti reikalavimai numanomai sniego apkrovai. Anksčiau Kaune vienam kvadratiniam metrui buvo skaičiuojama 70 kilogramų sniego apkrova, dabar ji – 156 kilogramai. Tiek sniego prisninga labai retai.
