Nuo mažų dienų 59 metų D.Dokšaitė gyveno medinių namų kvartale šalia Sluškų rūmų ir žinojo, kad iš Kalnų parko į Nerį teka į vamzdį nukreiptas vandeningas šaltinis – taip geodezininkai vadina nedidelius upelius.
Dar XVII amžiuje Vilniuje, dabartinėje senamiesčio teritorijoje, buvo pažymėtas 21 upelis, šiuo metu visi jie yra po žeme.
Kai prieš dešimtmetį vietoj nugriautų medinukų T.Kosciuškos gatvėje iškilo prašmatnus Sluškų slėnio gyvenamasis kvartalas, seniesiems gyventojams jame buvo pasiūlyti butai.
Tradicine japonų technika – sumiė tapanti dailininkė čia įkūrė Japonų kultūros namus ir pradėjo galvoti, kaip senuosiuose Vilniaus žemėlapiuose pažymėtą upelį įkurdinti japoniškojo stiliaus sode.
Vieta upeliui ideali: iš vienos pusės – Vatikano nuncijaus rezidencijos tvora, iš kitos – ką tik pastatytas Sluškų slėnio gyvenamųjų namų kvartalas, viršuje – Kalnų parkas ir T.Kosciuškos gatvė, apačioje – Neris.
Architektę surado Japonijoje
Iš pradžių D.Dokšaitė tikėjo, kad užteks būrelio entuziastų pastangų.
Lankydamasi Japonijoje menininkė susipažino su kraštovaizdžio architekte Laura Popkyte-Poškevičiene, kuri dirbo viename didžiausių Kioto (Japonija) sodų. Ji sutiko parengti japoniškojo sodo projektą.
Geologijos ir geografijos instituto hidrogeologai atliko po žeme tekančio šaltinio analizę.
Prieš porą metų D.Dokšaitė kreipėsi į savivaldybę, prašydama paremti „Gaivios minties sodu“ pavadintą projektą.
Jei savivaldybė neturi pinigų, dailininkė prašė bent jau nedaryti kliūčių tvarkant dokumentus, nes sodą ketinama įrengti miestui priklausančioje žemėje. Jį planuojama aptverti ir nakčiai užrakinti.
Į pagalbą kviečia kaimynus
Prieš siūlydama projektą savivaldybei, menininkė tarėsi ir su savo kaimynais – Sluškų slėnio gyventojais, tikėdamasi sulaukti jų paramos.
„Apie šią iniciatyvą kalbėjausi su daugybe šalia įsikūrusių ir nustebau, kad vienoje vietoje gali gyventi tiek daug skirtingų nuomonių turinčių žmonių“, – stebėjosi D.Dokšaitė.
Vieni kaimynai manė, kad įrengus sodą ši vieta taps pernelyg judri, kiti sveikino idėją, tačiau nenorėjo nieko daryti.
Tačiau vis dėlto atsirado kaimynų, kurie prižadėjo prisidėti finansiškai, kiti žadėjo pagelbėti sodinant augalus.
„Manau, kad harmonizacijos procesas turi vykti pirmiausia tarp žmonių.
Tokia yra šio sodo pagrindinė idėja. Gal ji idealistinė, bet taip jau yra“ , – kalbėjo D.Dokšaitė.
Pagarba vandeniui ir akmeniui
Sezoniškumas, paprastumas, suderinamumas su aplinka, pagarba vandeniui, medžiui ir akmeniui – tokie tradiciniai japonų reikalavimai keliami būsimam sodui Kalnų parko papėdėje.
Šalia miesto centro esančiame naujame Sluškų slėnio namų kvartale į žemės paviršių iškeltą šaltinį planuojama panaudoti kaip pagrindinį japoniško sodo akcentą ir sukurti malonią erdvę miestiečiams.
„Atkūrus šaltinį planuojame šį nedidelį šlaito plotą negausiai apsodinti lietuviškam klimatui pritaikytais augalais. Taip pat įrengti laiptelius, sustatyti akmenis“, – sumanymais dalijosi D.Dokšaitė.
Nuo senų laikų čia gulėjo dideli gražūs akmenys, tačiau statybininkai juos pardavė arba apsukruoliai išsigabeno į savo sklypelius.
Po daugiabučių statybos šlaite liko tik betono luitas, kurį planuojama paversti suoleliu ar pavėsinės, skirtos arbatos ceremonijoms, pamatais.
Čia japoniškos arbatos galėtų rinktis nedidelės žmonių grupelės, pasipuošusios tradiciniu apdaru – kimono.
Darbai užtruktų tik mėnesį
„Per visus šiuos metus japoniškojo sodo projektas keitėsi bene penkis kartus.
Dabartiniais apskaičiavimais, augalams, šaltiniui atkurti ir kitiems darbams reikėtų maždaug 100 tūkstančių litų. Ne kažin kiek“, – pasakojo projekto kraštovaizdžio architektė L.Popkytė-Poškevičienė.
Jei būtų lėšų, kitą pavasarį sodą būtų galima įrengti per mėnesį. Visus geranoriškus žmones, parėmusius „Gaivios minties sodą“, žadama pagerbti įamžinant jų vardus lentelėje.
„Manau, daugeliui būtų malonu, jeigu jų vaikai ar vaikaičiai, po daugelio metų užsukę į šį sodą, matytų tėvų ar senelių vardus“, – teigė menininkė.
Grožį kurs tarp dviejų judrių gatvių
Pirmasis sostinėje japoniškojo stiliaus sodas įkurtas Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose.
Sodo įkūrimo darbai suplanuoti dar 2003-iaisiais. Čia pusės hektaro ploto sodas sukurtas pagal Edo periodo pasivaikščiojimo sodo principus, šioje erdvėje įrengtas upelis su kriokliu ir tvenkinys, suformuoti apžvalginiai takai, pasodinta augalija.
Pagrindiniai šio sodo kūrimo darbai buvo baigti dviem etapais – 2011 metų rudenį ir 2012 metų pavasarį.
Sostinėje planuojamas dar vienas japoniškasis sodas kur kas didesnėje, 5 hektarų ploto, teritorijoje prie judrios Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos.
Šios vietos kraštovaizdį sukurs landšafto architektas iš Japonijos Shiro Nakane.
Sode miestiečiai galės aplankyti įvairius ištisus metus vyksiančius renginius: kino seansus, parodas, seminarus ir konferencijas.
Projektą finansuos viena iš steigėjų įmonė „Tokvila“, taip pat bus pritraukiamos Europos Sąjungos ir šalies finansinės paramos bei privačių investuotojų lėšos. Projekto vertė siekia 4 mln. eurų.
