Prabangių namų apsaugos sistemos neatsparios vagių laužtuvams

Tačiau įdomiausia, kad šiuolaikiniai vagys, pasirodo,  vis dar naudoja savo senus triukus,  į svetimus namus įsiveržia su savadarbiais laužtuvais. Kodėl gi  nesuveikia brangios namų apsaugos sistemos? Nes žmonės tiesiog pamiršta jas įjungti, ypač jei patys yra namuose.

Norint apsaugoti būstą ir jame esantį turtą, vien spynų ar paprastų signalizacijų nepakanka – pravartu apgalvoti kiekvieną smulkmeną. „Reikia ir signalizacijos, ir vaizdo stebėjimo kamerų, ir kiemo apsaugos“, – vardijo išmaniojo būsto sistemų specialistas, inžinierius Vaidas Batkauskas. Kiemo apsauga ypač aktuali tiems, kurie gyvena už miesto, mat vagims įsibrovus apsaugos darbuotojai negalėtų atvykti taip greitai.

Paprastai vagys bando užtrukti 5 minutes: dviese arba trise išdaužia langą, griebia keletą daiktų ir sprunka. Tad suveikus apsaugos sistemai ir apsaugos ekipažui gavus pavojaus signalą, vagišiams, jau perlipusiems tvorą, turėtų likti dar mažiau laiko – apie 3 minutės, tačiau per tokį trumpą laiką sunku apsisukti ir įgudusiam plėšikui.

„Jei jūsų būstas yra atokiau nuo miesto, tuomet visos apsaugos sistemos yra būtinos, jei jų nėra – namuose vagys gali ir neskubėti – užtrukti valandą ar dvi, apžiūrėti kiekvieną namuose esantį daiktą“, – kalbėjo V.Batkauskas. Toks ir yra išmaniosios sistemos apsaugos tikslas – atbaidyti plėšikus arba kuo sparčiau pranešti apsaugos darbuotojams, kurie galėtų nustverti vagį greičiau nei per 5 minutes.

Apsaugos kamerų vaizdai telefone

Itin svarbus dalykas yra vaizdo kameros, paprastam individualiam namui gali užtekti ir 4 tokių kamerų, įmantresniam – 8.

„Vaizdus iš apsaugos kamerų gali stebėti tiek apsaugos įmonė, tiek jūs pats savo išmaniajame telefone ar planšetėje, sureagavus signalizacijai ir perdavus informaciją į išmanųjį įrenginį galite pasižiūrėti, ar jūsų kieme voverė laksto, ar vagys darbuojasi“, – teigė V.Batkauskas.

Taip pat svarbu nepamiršti ir langų, durų prijungimo prie apsaugos sistemos, vidaus judesio daviklių, apsaugos nuo garso ir draudimo. „Tai yra prieinamas patobulinimas: vienos kameros kaina siekia 800–900 litų, apsauginė tvora su davikliais – apie 10 tūkst., papildoma paslauga vaizdams sekti savo telefone – apie 1 tūkst. litų, iš viso – apie 20 tūkst.“, – skaičiavo V.Batkauskas.

Įdiegiant išmaniąją sistemą nebūtina pirkti 10 tūkstančių kainuojančio 15 colių monitoriaus, juk šiuolaikinis žmogus su savimi turi bent du išmaniuosius įrenginius, per kuriuos gali stebėti, kas vykstą jų namuose.

„Dabar planšetinį kompiuterį galima įsigyti už 600 litų, tad apsaugos sistemai pakaktų tik nedidelio procesoriaus, kurį būtų galima pritvirtinti elektros skydinėje“, – teigė V.Batkauskas.

Kai kurie žmonės, turintys visas įmanomas apsaugos sistemas, vis tiek apiplėšiami, nes paprasčiausiai pamiršta įjungti šias sistemas.

„Vagys nesistengia nulaužti išmaniųjų sistemų, jei į namus patenka paprastu būdu. Užkišus nedidelį laužtuvą galima lengvai atidaryti plastikinį langą“, – pasakojo V.Batkauskas.

Įsibrauti į namus visai nesunku, jei namo gyventojai yra užmiršę įsijungti apsaugos režimą, kai yra namuose, tokiu atveju vagys gali tyliai darbuotis, kol gyventojai  miega. 

Tokiu režimu, kai vakare gyventojai nebesiruošia eiti į lauką, įjungiama kiemo apsauga, prie langų ir durų, taip pat tokiose patalpose, kurios naktį nenaudojamos (pavyzdžiui, garažas) prijungiami jutikliai. Jei bus nustatytas apsaugos režimas, įsibrovėliui bandant patekti į jūsų namus, iškart sukauks signalizacija, jūs pabusite, o signalas pasieks apsaugos darbuotojus. Yra ir kitokia išmaniosios būsto sistemos funkcija: bandant įsilaužti į namus, viduje paleidžiama dūmų užsklanda, kuri sutrikdo plėšiką ir neleidžia jam kuo greičiau pasprukti.  Saugios kaimynystės sistemos

Norint dar labiau apsisaugoti, galima sudaryti bendras kaimynų komunas, kurių veikimo principas nesudėtingas ir skatina labiau įsitraukti į bendruomenę. Suveikus signalizacijai vieno kaimyno name, informuojami dar 7–8 kaimynai, gyvenantys netoli. „Nebūtinai visų kaimynų nėra namuose, kas nors juk lieka ir gali nelaimės metu padėti, tad pranešimas elektroniniu paštu ar telefonu gali būti veiksmingas“, – pasakojo V.Batkauskas.

Tokią saugios kaimynystės sistemą lengvai galima pridėti prie jau name veikiančios išmaniosios sistemos, tereikia susitarti su kaimynystėje esančiais gyventojais, tačiau ir tai neturėtų būti sudėtinga, juk visi suinteresuoti savo gyvenvietės saugumu.

Ilgapirščius vilioja neapšviestas kiemas ir namas, kuriame jų niekas nepastebės. Tad apsaugant namus išmaniąja sistema, derėtų pasirūpinti tiek kiemo, tiek namo fasado apšvietimu – sureguliuoti jį taip, kad šviesa užsidegtų sutemus, o prašvitus išsijungtų.

Išvykus iš namų galima ne tik įjungti apsaugos sistemą, bet ir apgauti vagis, imituojant, jog kažkas yra būsto viduje. Nors jūsų ir nėra namuose, kartkartėmis įvairiuose kambariuose įsijungia šviesa, po to ji užgesta, ryte pakeliamos žaliuzės, vakare jos automatiškai nusileidžia.

Toks išmaniosios sistemos papildymas neturėtų drastiškai padidinti apsaugos išlaidų, tereikia įsigyti specialias nuotoliniu būdu valdomas žaliuzes, kurios užsiveria ir atsiveria paspaudus mygtuką, o vėliau jas prijungti prie sistemos.

Neužtenka būstą saugoti tik apsaugos sistema, būtina jį  ir apdrausti sudarant sutartį su draudimo bendrove. Gyventojai dėl padidėjusio sąmoningumo ir dėl išaugusio vagysčių skaičiaus vis dažniau renkasi būtent tokią draudimo paslaugą.

„Dažniausiai vagišių grobiu tampa grynieji pinigai, juvelyriniai dirbiniai, mobilieji telefonai, kompiuterinė ir fototechnika, rečiau vaizdo ir buitinė technika“, – vardijo draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius.

Vertindami riziką draudimo įmonės atstovai įvertina, ar būste yra įrengta turto apsaugos sistema. Didžiausią apsaugą suteikia signalizacija, kuri yra prijungta prie pulto ir saugos tarnyba reaguoja į signalizacijos signalus, mažiausiai efektyvi – vietinė apsaugos signalizacija.

Vis dėlto bendrovės „If“ statistika rodo, jog vagysčių dažniau pasitaiko ten, kur yra įrengtos vienokios ar kitokios apsaugos sistemos, nei būstuose, kuriuos saugo tik spynos.

„Mes tai aiškiname tuo, kad žmonės, turintys daugiau arba brangesnio turto, dažniau įsirengia signalizacijas, o vagys ieško objektų, kuriuose yra didesnė tikimybė surasti ką nors vertinga“, – kalbėjo T.Sinkevičius. Daugiau naudingų patarimų – mūsų „Facebook“ paskyroje!