Gėlynai tuoj užmigs
Pirmosios pavienės šalnos - ženklas, kad jau laikas pasirūpinti lauke
nežiemojančiomis gėlėmis. Jurginus, kanus, gumbines
begonijas, galtonijas reikia iškasti, nupjauti stiebus ir kiek
apdžiovinus gabenti į rūsius. Jų gumbai neblogai laikosi sausame rūsyje,
5-10 laipsnių šilumos temperatūroje.
Gėlynuose žiemojančios daugiametės gėlės taip pat laukia jūsų rankų.
Sutrumpinami nudžiūvę jų stiebai, lepesnės mulčiuojamos durpėmis,
pridengiamos - tam galima naudoti eglišakes, šiaudus, nendres, netgi -
kartonines dėžes.
Rododendrus vėlyvą rudenį reikėtų kelis kartus negailint vandens
prilaistyti, kad žiemą jie nepritrūktų drėgmės. Visžaliai šių augalų
lapai žiemą jos nemažai išgarina, o iš įšalusios žemės papildyti vandens
atsargų negali.
Jei šie gražuoliai auga atviroje vietoje, vertėtų pagalvoti ir apie
apsaugą nuo ryškios žiemos saulės, kuri negailstingai apdegina jų lapus.
Specialistai pataria prieš žiemą rododendrams padaryti dirbtinį pavėsį
- sukalus kelis kuoliukus ištempti nuo saulės saugančią daržo plėvelę,
pastatyti užtvarą iš eglišakių. Tik šios apsaugos priemonės neturėtų
liesti augalo.
Pasirūpinti apsauga nuo akinančios žiemos saulės reikės ir jautresnių
spygliuočių savininkams. Pavyzdžiui, kanadietiškos eglutės "Conica" nuo
kaitrios vasario-kovo saulės gali stipriai nudegti. Todėl nuo rytų,
pietų pusės jas reikėtų pridengti eglišakėmis, daržo plėvele.
Pagalbos reikės ir ne atvirame grunte, o vazonuose auginamiems
augalams, paliekamiems žiemoti lauke. Šalčiui atsparius vazonus (kitokie
per žiemą temperatūros kaitos suskyla) reikėtų kilstelėti nuo žemės,
apvynioti pūslėta plėvele ar kokia nors panašia šilumą išlaikančia
medžiaga, o kad vaizdas būtų dekoratyvesnis, dar apsukti kokia natūralia
medžiaga - pavyzdžiui, nendrėmis ar ašutinės medžiagos gabalu.
Rožės turi kvėpuoti
Rožių augintojai spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje turėtų griebtis
sodo žirklių. Reikia genėti šakas, pašalinti dar likusius žalius lapus,
jaunus ūglius su pumpurais. Rožes išgenėjus, iškart jų dengti negalima,
nes nespėjus apdžiūti pjūvio vietai, jos žiemą apšąla.
Uždengti rožes reikėtų jau užėjus šalčiams, paprastai - antroje
lapkričio pusėje - gruodžioje pradžioje, kai jau nuolat laikosi 5-10
laipsniai šalčio.
Ant rožių krūmų šaknų užpilamas 20-30 cm sausų medžių lapų, durpių,
spygliuočių pjuvenų, sumaišytų su smėliu sluoksnis, o aukščiau likusi
augalo dalis apdengiama eglišakėmis ar kita medžiaga, leidžiančia
augalui kvėpuoti.
Veją pjauti dar teks
Visą vasarą dirbusią žoliapjovę dar ne laikas išleisti "žiemos
atostogų". Nors ir lėčiau, tačiau veja dar auga, pjauti ją teks ne
kartą. Pernelyg aukšta žolė žiemoja prasčiau, gali iššusti.
Dėl tos pačios priežasties prieš žiemą veją būtina ją nugrėbti,
nepalikti sudžiūvusios žolės, medžių lapų.
Spalį žolytę dar galima tręšti rudeniui skirtomis trąšomis. Svarbu, kad
jose būtų mažiau azoto, kitaip veja prastai žiemos, ją gali užpulti
įvairios ligos.
Zuikiai sniego nelaukia
Vaismedžių apsauga nuo zuikių, stirnų bei graužikų pasirūpinti reikia
nelaukiant sniego. Būna ir taip, kad jaunų medelių žievės paskanauti
jie išsiruošia ir anksčiau, kai laukuose pašaro - dar į valis. Ypač
kiškiams skanios žemaūgių desertinių veislių obelaitės - jas dengti
reikėtų pirmiausia.
Medelių aprišimui galima naudoti įvairias medžiagas - jau minėtas
eglišakes, šiaudus, nendres, storesnį popierių, senas dienines
užuolaidas. Tinka ir plastikinis ar metalinis tinklas. Juo galima
tiesiog aptverti medelius.
Nuo kiškių bei stirnų apsaugo ir specialūs tepalai, skleidžiantys juos
atbaidantį kvapą.
Didelę žalą medeliams gali padaryti ir pelės, įsirengusios namus po jų
šaknimis bei nugraužiančios žievę ties kamieno kakleliu. Kad graužikai
nepražudytų medelių, galima jų kamienus apjuosti iš plastikinio butelio
nuopjovos padarytu žiedu, įleidus jo galą keletą centimetrų į žemę.
Taip pat galima paberti užnuodyto masalo, tačiau tuo atveju būtina
pasirūpinti, kad jo nesulestų paukščiai.
Baigiantis rudeniui verta nubalinti medžių kamienus. Taip jie bus
apsaugoti nuo staigių temperatūros svyravimų žiemos pabaigoje. Tamsi
medžių kamienų žievė, neatlaikiusi dienos šilumos ir nakties šaltukų
kontrastų, sutrūkinėja, įsisuka visokios ligos.