Kauno Šilainių rajone esančiose Žaibo, Audros ir kitose gamtos stichijų vardais pavadintose gatvelėse plinta nauja mada, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Prie nuosavų namų žaliuoja ir įspūdingus žiedus skleidžia dekoratyviniai augalai jukos.
Šiuos augalus jau 26 metus savo malonumui augina šilainiškė Ambrozina Griciuvienė. Jos jukos kiekvieną vasarą apsipila žiedais. Pamatę įspūdingą reginį, augalų iš moters prašo kaimynai ir jais taip pat puošia savo sodus.
Kaunietę pavergė jukos
Vaikų darželio „Raudonkepuraitė“ muzikos pedagogė A.Griciuvienė laisvalaikiu mėgsta darbuotis savo sode. Didžiąją žemės sklypo dalį užima ne svogūnai ar bulvės, o įvairiausi dekoratyviniai augalai.
Net šiltnamyje moteris augina ne daržoves, o savo pamėgtas jukas.
„1988 metais vienoje parduotuvėje pastebėjau nematytus augalus pailgais gražiais aštriais lapais ir įsigijau. Tada informacijos, kaip jukas prižiūrėti, nebuvo. Todėl tik vadovaudamasi nuojauta jas kaip išmanydama prižiūrėjau“, – prisiminė moteris.
Iš pradžių jukos vasaromis augdavo moters namuose, o žiemodavo šiltadaržyje.
Skleidžia malonų kvapą
Prieš 12 metų A.Griciuvienė perskaitė, kad kai kurias jukų rūšis galima auginti ir lauke. Žiemą, kad nenušaltų, jas reikia apdengti.
Taip tujų apsuptame kieme atsirado dar viena juka. Atėjus pavasariui ją kaunietė vis patręšdavo pelenais. Žiemomis muzikantė iš agroplėvelės sukonstruodavo nedidelį šiltnamį, juo apgaubdavo juką, ir ši ramiai žiemodavo.
Augalas kasmet stiebėsi ir šakojosi. Praėjus penkeriems metams birželio mėnesį augalų mėgėja pastebėjo, kad juka išleido žiedynus.
„Tai buvo tarsi stebuklas. Juka sukrovė tris didelius žiedynus. Išsiskleidė dideli pakalnutes primenantys žiedai“, – pasakojo kaunietė.
Nuo to laiko šilainiškės kieme auganti juka kiekvieną vasarą apsipila žiedais. Vakarais saulei leidžiantis jie išsiskleidžia visu savo grožiu, ir pasklinda švelnus malonus aromatas.
Pamatę sodo puošmeną, jukomis domisi visi moters kaimynai.
„Aš su malonumu jas dovanoju, patariu, kaip prižiūrėti. Todėl aplinkiniuose kiemuose šie augalai jau taip pat auga“, – vaikščiojant greta jos namų esančiomis gatvėmis rodė kaunietė.
Tiesa, kaimynų soduose jukos atrodo skurdesnės ir sukrovusios tik po vieną žiedyną.
Žiedus bandys paskrudinti
„Kodėl daugeliui jukas prižiūrėti sekasi prasčiau, nežinau. Ypatingos priežiūros šiems augalams nereikia. Mano jukai, matyt, patinka tai, kad ji auga apsupta aukštos tujų gyvatvorės. Taip susidaro šiltnamio efektas. Kadangi jukos nekankina skersvėjai ir niekas neužstoja saulės šviesos, augalas ir klesti“, – sakė A.Griciuvienė.
Domėdamasi savo pamėgtais augalais, moteris sužinojo, kad jukos kilusios iš Meksikos ir Šiaurės bei Vidurio Amerikos. Šio augalo žiedas yra JAV Naujosios Meksikos valstijos simbolis.
„Įdomu ir tai, kad jukos žiedai yra valgomi. Radau žinių, kad paskrudintus juos valgydavo Amerikos indėnai. Kadangi šiemet juka sukrovė net 5 žiedynus, kelis žiedus pabandysiu paragauti“, – sakė kaunietė.
Bėgant metams gražėja arba ne
Aušra Maksimova
Gėlininkė
„Jukos – tarsi žmonės. Vieni palmes primenantys dekoratyviniai augalai einant metams išgražėja, kiti praranda savo grožį.
Šie augalai mėgsta atvirą saulės šviesą ir šilumą, todėl negerai, jei sodinamos po medžiais. Taip pat jukoms kenkia skersvėjai, per didelė drėgmė. Žiemą joms reikia ramybės, todėl laistyti galima ypač retai.
Jei nuo kamienų krinta apatiniai lapai, dėl to jaudintis neverta. Tokiu būdu formuojasi augalo stiebas.
Jei juka išstypo, tapo negraži, išmesti jos neskubėkite. Ją galima supjaustyti 20 centimetrų ilgio gabalais ir pasodinti į nedidelius vazonus. Tiks smėlio ir durpių mišinys. Svarbu, kad sodinuko į žemę neįkištumėte „žemyn galva“.
Augalo šaknys išdygsta po 2 savaičių. Tada sodinuką reikia persodinti į didesnį vazoną. Po kelių mėnesių augalas įgaus formą. Liepos pradžia – pats metas sodinti jukas.“
