„Namu džiaugiamės visi – ir aš, ir žmona Inga, ir draugai, – šypsodamasis pasakojo šeimai namą pastatęs 37 metų O.Kovrikovas. – Prieš porą metų nebūčiau patikėjęs, kad statysiu namą, visą laiką maniau, jog gyvensiu nuomojamame būste.“
Rusų dramos teatro režisieriaus gyvenimas pasikeitė po viešnagės pas Peru šamanus.
Tris mėnesius džiunglėse be telefono, interneto, televizijos pragyvenęs O.Kovrikovas suprato, jog metas turėti savąjį traukos centrą – šeimos namą.
Prieš pusantrų metų į gimtinę sugrįžęs vilnietis susirado šiaudinių namų pradininką architektą Petrą Devižį. Jo ir būrio draugų padedamas O.Kovrikovas močiutės dovanotame sodo sklype pasistatė namą ir nuo šių metų gegužės jame įsikūrė su žmona Inga ir dviem vaikais.
Padėjo atsikratyti baimių
Iš pradžių O.Kovrikovas neturėjo konkretaus plano, koks turėtų būti svajonių būstas. Vilnietis norėjo, kad jame būtų kuo mažiau stačių kampų ir tiesių linijų.
Todėl pasiūlytas apvalaus šiaudinio namo modelis tiko idealiai. Juolab kad tokios formos name patiriama mažiausiai šilumos nuostolių.
„Petro, kurį vadinu mokytoju, buvau perspėtas, jog namą statyti galima tik turint pinigų. Bet nemaniau, kad pasistatyti namą galima taip nebrangiai“, – įspūdžiais dalijosi vilnietis.
Pažintis su P.Devižiu padėjo jam atsikratyti baimių imtis statybininko, apdailininko amato: „Nusiraminau nusprendęs, kad jei nepavyks, bus ne nuolatinis būstas, o vasarnamis.“
Paklaustas, kiek kainavo dviaukštis namas moliu tinkuotomis šiaudinėmis sienomis ir velėna apaugintu stogu, O.Kovrikovas sumą įvardijo nedvejodamas: „80 tūkstančių litų, nors būtų pakakę ir trečdaliu mažesnės sumos. Vienas Petro tikslų buvo parodyti, kad savas būstas nebūtinai turi tapti finansine kančia.“
Stropiai visas išlaidas skaičiavęs vilnietis sakė, jog sienoms naudoti šiaudai kainavo vos 1800 litų – po 3 litus už ryšulį.
Reikia išmanyti technologijas
Visame statybų procese dalyvavęs vilnietis pripažino, kad be profesionalo nebūtų išsivertęs, – reikia labai daug specialių žinių apie statybų procesą, išmanyti technologijas. Žinių ypač trūksta statant šiaudinį būstą.
O.Kovrikovui pasisekė, kad viskas vyko be trukdžių, todėl namui pastatyti ir įsirengti pakako vienų metų.
„Darbus reikia pradėti anksti pavasarį, kad iki javapjūtės būtų paruošti ir pamatai, ir karkasas, – patirtimi dalijosi režisierius. – Vėluoti negalima, nes nespės išdžiūti molis, – vienam sluoksniui reikia 2–3 savaičių.“
Turėjo būrį talkininkų
Sunku buvo atsikratyti minčių, kad tokį darbą kokybiškai gali atlikti tik profesionalai. Įgijęs pasitikėjimo savo jėgomis, vilnietis į talką vis pasikviesdavo draugų.
Didžiulį pažįstamų būrį turinčiam O.Kovrikovui pagalbininkų netrūko – jie padėjo ir statant, ir įrengiant namą. Tarp talkininkų buvo ir pramogų pasaulio įžymybių – prakaitą liejo garsus aktorius Leonardas Pobedonoscevas, buvęs grupės ŽAS dainininkas Linas Karalius-Ezopas.
„Talkininkų atsirasdavo ir per socialinį tinklą. O dabar smagiausia, kad dalis man padėjusių draugų patys ėmėsi statybų“, – šypsojosi ir ugdomojo vadovavimo mokymais besiverčiantis vilnietis.
Erdvių nusprendė neskaidyti
Iki rudens iškilo dviaukštis namas moliu tinkuotomis sienomis, 12 centimetrų storio velėna dengtu stogu.
Tada buvo pereita prie vidaus įrengimo darbų.
Nutarta vidaus erdvių pertvaromis neskaidyti. Pirmajame aukšte buvo įrengta virtuvė su įspūdingu židiniu, už jo – vonios kambarys. Antrasis aukštas skirtas šeimos poilsiui.
„Šeima turi būti kartu, tad pertvaros nereikalingos“, – kalbėjo O.Kovrikovas.
Jo žmona Inga per patį statybų įkarštį pagimdė sūnų.
Į antrąjį aukštą veda originalūs laiptai, sukonstruoti iš didžiulės guobos rąsto, supjaustyto į 13 gabalų.
Medienos laiptams vilniečiui nereikėjo net pirkti – važiuodamas pamatė kelininkų nupjautą pakelės medį, ir šie jam mielai padovanojo.
Naudojo senovinę techniką
Originalų namą pasistačiusiam šeimininkui reikėjo pasukti galvą, kaip išvengti panašumo į kaimo pirkią.
Nemažai įrangos atkeliavo iš užsienio, nes Lietuvoje jos nusipirkti nebuvo įmanoma arba gąsdino prekybininkų antkainiai. Galima norimo daikto ieškotis ir Maroke, Indijoje, Kinijoje, kur, tarkim, varinis vandens maišytuvas kainuoja net 5–6 kartus pigiau.
Maroke matytu stiliumi įrengtas ir vonios kambarys. Vientisas vonios ir kriauklės masyvas suformuotas iš betono blokelių – iš jų vėliau išgauta reikiama forma. Tada plyšius imta tepti molio sluoksniu, kad susidarytų aptaki forma.
Galiausiai viskas padengta marokietiško molio sluoksniu, kuris pedantiškai iki tviskėjimo nušlifuotas akmeniu. Taip naudojantis senovine technologija apdirbtas paviršius tapo visiškai atsparus vandeniui.
Namas abejingų nepalieka
Šį pavasarį greta namo iškilo garažas su iš stogo kyšančiu išsaugotos obels vainiku, o šeimininkai ėmė tvarkyti aplinką, sodinti medelius.
„Pusiasalyje įsirengiau požeminį meditacijų namelį. Gaila, kad greitai mane ims riboti nedidelis sklypas“, – pasakojo statybų aistra užsikrėtęs O.Kovrikovas.
Į vilniečių namus kiekvieną savaitę užsuka po būrį smalsuolių. Vieni žavisi šiuo kūriniu, kiti tik pakraipo galvą.
„Labiausiai nustebino vyriškis, ėmęs garsiai svarstyti, kad parduoti šio namo bus beveik neįmanoma.
Bet juk mes nesiruošiame niekur kraustytis – šį ekologišką namą pasistatėme gyventi!“ – stebėjosi režisierius.
Statybininko amatą išbandęs vilnietis viliasi, kad sekėjų vis daugės. Juolab kad ekologiškos medžiagos – šiaudai, molis – įperkamos kiekvienam.
„Aišku, jei viską atliks samdyti meistrai, namas kainuos brangiau, – kalbėjo naujakurys. – Būtent toks namas ir kyla netoliese – jo kaina sieks 200 tūkstančių litų.“
