Saulėta vieta ar pavėsis?
„Dažnai žmonės prašo pasiūlyti augalų, kurių nereikėtų laistyti ir prižiūrėti. Tuomet jų klausiu, ar patys galėtų gyventi be vandens?“, – sako gėlininkė V.Šulnienė, kartais su pirkėjais pajuokaujanti, kad jokių rūpesčių nekelia nebent plastikinės gėlės. Gyviems augalams vis tiek reikia bent minimalios priežiūros. Tiesa, tinkamai parinktos gėlės puikiai atrodys ir ant rečiau lankomos kapavietės.
Pasak V.Šulnienės, pasirinkimas, kokias gėles sodinti į kapavietę, pirmiausia priklauso nuo vietos, kur jos augs. Nėra daug universalių augalų, taip pat sėkmingai augančių ir saulės atokaitoje, ir nuolatiniame šešėlyje po medžiais.
Bene pirmosios po žiemos kapinėse sodinamos našlaitės. Jų veislių ir hibridų sukuriama vis įvairesnių – skiriasi žiedų dydis, spalva. Lietuvoje sparčiai populiarėja kiek mažesniais margais žiedeliais žydinčios hibridinės našlaitės. Jos suformuoja vešlų kupstelį, apsipylusį žiedais. Gėlininkė V.Šulnienė itin susižavėjo dar viena naujove – svyrančiomis našlaitėmis. Jas sėkmingai galima auginti ne tik pakabinamuose vazonuose ar loveliuose, tačiau ir įsodinus tiesiai į gruntą, tip pat ir kapinėse. Vos keli daigeliai suauga į gražų žydintį kilimą.
Smulkesniais žiedais žydinčios našlaitės išlieka dekoratyvios ilgiau, nei tradicinės stambiažiedės. Pasak apželdintojos, svyrančios našlaitės sėkmingai auga net iki Joninių ar liepos pradžios, tik tuomet jas reikia keisti kitomis gėlėmis.
Tarp saulėtoje kapinių vietoje vasarą augančių gėlių vienos iš populiariausių – gacanijos (gazania). Tai gražiai besikrūmijančios, ryškiaspalviais į ramunes panašiais nemažais žiedais gėlės. Pasak V.Šulnienės, tai nereiklūs augalai, lengviau pakeliantys sausrą, nei perlaistymą. Tiesa, jų žiedais galėsite grožėtis tik saulėtą dieną – kai apniukę, jie lieka neišsiskleidę.
Nors lietuviai jau pamėgo įvairiaspalves verbenas, jų į kapines sodinti gėlių augintoja nerekomenduoja. Jos gana lepios, neatsparios ligoms ir reikalauja nuolatinės priežiūros. V.Šulnienė pastebėjo, kad atspariausios – raudonos spalvos verbenos. Šioms gėlėms taip pat reikalinga saulėta vieta.
Sprigės saulės vonių nemėgsta
Panevėžietės gėlininkės teigimu, šiemet „ant bangos“ – mini jurginai. Tai taip pat saulėtos vietos augalas, puikiai papuošiantis kapavietę vos 10-15 cm aukščio žydinčiais krūmeliais. Juos neretai renkasi žmonės, kuriems jau pabodo puošniosios begonijos (vadinamieji „ledinukai“). Pastarieji taip pat nebijo saulės spindulių.
Skirtingai nei vadinamieji „ledinukai“, didesniais žiedais žydinčios gumbinės begonijos saulės atokaitos nemėgsta. Jas verčiau rinktis tiems, kurių artimųjų kapavietės yra medžių pavėsyje. Išimtis – ir saulėkaitoje galinčios augti svyrančios begonijos tuščiaviduriais žiedais.
Pusiau šešėlyje ar šešėlyje gerai auga ir Gvinėjos bei Valerio sprigės. Jos taip pat ne saulės atokaitų augalai.
Pasak V.Šulnienės, pastaraisiais metais vis populiaresnės darosi argirantemos – žiedais į chrizantemas panašios gėlės, dėl šio panašumo dar vadinamos vasarinėmis chrizantemomis. Tai saulę mėgstantis, tačiau ir dalinį pavėsį pakenčiantis augalas, kurio taisyklingos formos neaukštas kupstas žydi visą vasarą, iki pat šalnų.
Nuo seno kapinėse kaip fonas žydintiems augalams sodinamas žiles pastaraisiais metais keičia krūminis šlamutis – taip pat pilkos spalvos lapeliais, tačiau suformuojantis gražų kupstą.
Norintys žaluma papuošti didesnį plotelį, renkasi pažeme besidriekiančius augalus – bakopas, dichondras.
Vienas iš universaliausių augalų ir jau daugelį metų vienas populiariausių kapinėse – patys įvairiausi serenčiai. Tai itin nereiklus augalas. Tiesa, pati gėlininkė labiau mėgsta ne didžiažiedžius serenčius, o gausiau žydinčius mažesniuosius jų brolius.
Rudenį, atvėsus orams, kapinėse vasarines gėles keičia tradicinės chrizantemos. Vis populiarėja erikos ir viržiai. Pastarieji išlieka dekoratyvūs net atėjus žiemai – sudžiūvę žiedeliai ant stiebų išlieka iki pat pavasario.
Nepadarykit iš kapo darželio
Gėlininkės V.Šulnienės teigimu, kartu su vienmetėmis gėlėmis kapinės puošiamos ir daugiamečiais augalais – įvairiais dekoratyviniais medeliais ir krūmais (lėtai augančiomis pušelėmis, tujomis, kadagiais, buksmedžiais ir kt.), daugiametėmis gėlėmis (pavyzdžiui melsvėmis).
Įvairius apželdinimo projektus, tarp jų ir kapavietėse, atliekančios specialistės nuomone, renkantis augalus amžinojo poilsio vietai reikalingas saikas. „Nepaverskit kapinių botanikos sodu“, – pataria gėlininkė. Jos nuomone, nereiktų rinktis itin rėksmingų, nenatūraliai ryškių spalvų žiedais žydinčių augalų.
Jeigu jau norisi didesnės augalų įvairovės, tuomet verčiau rinktis vieną augalų kompoziciją vazone, kurią galima pastatyti prie paminklo, o ne paversti kapavietę darželiu, prisodinus daug skirtingų gėlių.
Skruzdės – atkaklios priešės
Pasak V.Šulnienės, visiems pirkėjams ji rekomenduoja sodinant augalus į duobutę įberti lėtai tirpstančių kompleksinių trąšų. Ši rutuliukai aprūpins augalus reikalingomis medžiagomis visą vasarą.
Labai svarbus ir dirvožemis, kur bus sodinami augalai. Gėlininkė pataria rinktis durpių substratus su mikroelementais.
Vienas iš dažniausių žmonių nusiskundimų – kad kapavietėje pasodintus augalus užpuolė skruzdėlės. Pasak V.Šulnienės, tokiais atvejais ji pataria pakeisti gruntą. Tai, kad kapavietėje apsigyveno skruzdės, signalizuoja, kad žemė nebetinkama augalams augti.
Daugiau patarimų - mūsų "Facebook" paskyroje!
