„Jeigu jūs savo namo nesate apsaugoję nuo žaibo – nieko baisaus. Griaustinio metu patariame ant palangės pastatyti degančią žvakę ir garsiai melstis.
Melstis būtina nuoširdžiai. Bet jeigu tinkamai įrengsite žaibolaidžių sistemą, ji netgi be dieviško įsikišimo žaibo krūvį nukreips į žemę – pragarą, kur jam ir vieta“, – tvirtino 38 metų R.Štaras.
Šią savaitę, kai Vilnių merkė liūtys ir trankėsi žaibai, žaibosaugos specialistams buvo darbymetis.
Mat tik tada vilniečiai prisiminė, kad žaibas jų namus iki pamatų gali supleškinti per kelias minutes, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Sostinė".
Žaibolaidžius įrengiančios bendrovės „Ežiukai“ vadovas R.Štaras pastebėjo ir dar vieną bėdą. Mieste renovuojama daug namų, bet apšiltinus sienas, stogus, įdėjus naujus duris ir langus pastatai paprastai paliekami be žaibolaidžių.
– Apie 80 procentų darbų atliekate Vilniuje. Kodėl daugiabučių gyventojai mažai rūpinasi savo turtu? – paklausė R.Štaro „Sostinė“.
– Vilniuje ypač gajus mąstymas: čia ne mano, tai kodėl turėčiau rūpintis?
Dėl to daugiabučių gyventojai retai griebia šluotas, kastuvus ir susitvarko aplinką.
Jie laukia, kad tai atliktų kiemsargiai. Kituose miestuose pastebiu daugiau pavyzdžių, kai ir daugiabučių gyventojai švarinasi, gražinasi aplink namus.
Tas pat ir dėl žaibolaidžių. Vilniečiai kažkodėl mano, kad žaibas trenks ne į jo, o į kaimyno butą.
Kiti mano, kad žaibolaidžių problema opi tik nuosavų namų šeimininkams. O juk žaibo pataikymo į daugiabutį tikimybė nė kiek ne mažesnė.
Daugiabučių gyventojai saugosi nuo vagių, įsistato šarvuotąsias duris. O juk tiek kainuoja geras žaibolaidis, kuris taip pat saugotų jų turtą.
– Vis dėlto po liūčių su žaibu padaugėja klientų?
– Taip, šią savaitę nuo skambučių kaito telefonai. Bet vėlgi – skambino nuosavų namų, pramonės, prekybos pastatų šeimininkai.
– Nemažai pastatų Vilniuje renovuojama. Kodėl atlikus darbus nebelieka žaibolaidžių?
– Dauguma renovuotų namų nebeturi žaibosaugos priemonių. Taip yra dėl to, kad sovietiniais laikais žaibolaidžiai buvo gaminami iš rūdijančių medžiagų.
Namus šiltinantys statybininkai nesusimąstydami nukarpo surūdijusius laidus, kartais net nežinodami, kad tai buvo žaibolaidžiai.
Pavojingiausia, kad taip sutvarkytas stogas gali žaibą net išprovokuoti, bet susitvarkyti su jo padariniais negali.
Dažnai laidininkais, kurie skirti priimti žaibo išlydį ir nuvesti jį į žemę, pasinaudoja antenų statytojai ir kiti „specialistai“, lipantys ant stogo ir kažką meistraujantys.
– Siekdami sutaupyti gyventojai ir patys įsirengia žaibolaidžius. Kokių klaidų jie daro?
– Sunegalavus niekam nešaus į galvą pagalbos kreiptis į veterinarą.
Kaip sakoma, „ant durniaus“ įrengtas žaibolaidis neveiks. Tiesa, įrengiant aukštuminę dalį suklysti sunku.
Tačiau montuojant įžeminimo kontūrą pasipila klaidos. Čia reikia aparatūros – juk varža turi būti kuo mažesnė.
– Jaunuoliai net žaibuojant nepaleidžia iš rankų mobiliųjų telefonų. Kiek telefonai, skėčiai padidina riziką? Ar galima tikėtis, kad žaibuojant namuose išjungus visus elektros prietaisus rizika sumažės?
– Žmogus, kalbantis mobiliuoju telefonu, žaibui yra daug „skanesnis“ nei nekalbantis.
Tikimybė, kad į jį pataikys žaibas, nors nedaug, bet padidėja. Ją gali padidinti ir metalinis skėčio strypas.
Aišku, tai nereiškia, kad turime atsisakyti telefonų ir skėčių. Bet jaunimas kartais būna taip įnikęs į tuos telefonus, kad net nepastebi žaibo.
Beje, vieno vidutinio žaibo energijos vienam namui užtektų pusei mėnesio. Būtų galima šildyti patalpas, gaminti maistą, naudoti elektros prietaisus. Deja, kol kas dar niekas nesugebėjo įkinkyti žaibo.
Su žaibais susiję ir daug mitų. Ne kartą teko girdėti pasakymą, kad žaibas į tą pačią vietą antrą kartą netrenkia.
Tai netiesa. Galėčiau išvardyti bent kelis pastatus, į kuriuos žaibas trenkė ne kartą.
Aukšti medžiai taip pat neapsaugo nuo žaibo. Suprantama, medžiuose nėra elektros prietaisų, tad žaibas juos aplenkia ir trinkteli į šalia esantį namą.
Bet teisingai elgiasi tie, kurie žaibuojant išjungia visus elektros prietaisus. Mat žaibas, trenkęs į elektros liniją net už kelių kilometrų, gali tuos elektros prietaisus perdeginti.
– Vilnius įsikūręs dauboje. Gal tai padeda miestui išvengti nelaimių žaibuojant?
– Geriausias pavyzdys – Televizijos bokštas. Nors į šio statinio šonus ne kartą kirto žaibas, į viršūnėje sumontuotą anteną jis nepataiko.
Žaibas ne visada renkasi aukščiausią tašką, todėl sakyti, kad dauboje įsikūrusiam Vilniui pasisekė, negalima.
Lygiai taip pat neįmanoma vardinti rajonų, kurie labiau kenčia nuo žaibo. Tiesiog keičiantis klimatui šis atmosferos reiškinys tapo dažnesnis.
Geriau nieko nei mėgėjiškas žaibolaidis
Daugiau kaip du šimtmečius žmonija mėgina apsisaugoti nuo žaibų.
Klasikinė, bet iki šiol palyginti efektyvia laikoma priemonė, – Franklino žaibolaidžio stiebas. Tai tiesiog gero laidininko įžemintas strypas, iškeltas virš sodybos pastatų ir pirmasis pasitinkantis iškrovą.
Visa bėda, kad šios priemonės paprastumas dažniausiai vilioja savamokslius.
Žaibosaugos specialistai ne kartą įsitikino: mėgėjiški sprendimai ne tik neapsaugo nuo perkūnijos, bet ir kartais nuostolius net padidina.
Mat žaibolaidžio veiksmingumas plika akimi nepamatuojamas. Jei jo įžeminimo varža dėl nepatikimų jungčių per didelė, priviliota iškrova pasirinks ne jai pasiūlytą, o kitą – patogesnį kelią į žemę ir taip pridarys dar daugiau žalos.
Geriau jokio žaibolaidžio negu netinkamas – ši taisyklė kiekvienais metais Lietuvoje pasitvirtina praktiškai.
Pagal žaibolaidžių eksploatavimo taisykles, kas dvejus metus juos reikėtų apžiūrėti, o kas ketverius – išmatuoti varžą.
Pasidomėti, ar žaibolaidžio konstrukcija yra vientisa ir nesugadinta vagių arba ankstesnių žaibų, verta prieš kiekvieną vasarą.
Mat Lietuvoje jau buvo atvejis, kai vagys nugvelbė variuotą plieninę žaibolaidžio įžeminimo kontūro vielą, pamanę, kad rado spalvotojo metalo laužo.
Patyrė didžiulių nuostolių
Pilaitėje, Nadruvos gatvėje, nuo žaibo iškrovos pirmadienio vakarą užsidegė nekilnojamojo turto agentūros „Centro kubas“ vadovo Zigfrido Račkovskio nuosavas namas.
Gaisras akimirksniu apėmė dviejų aukštų namo stogą. Nors gesinti siautėjančios liepsnos atskubėjo keturios ugniagesių autocisternos, sutramdyti ugnį gelbėtojams pavyko tik per porą valandų.
Padėti padegėliams skubėjo kaimynai. Ne vienas jų atlėkė su gesintuvu rankose, bet pastangos buvo bergždžios.
Per gaisrą nudegė ir išardyta apie 120 kvadratinių metro stogo, vandeniu aplietos patalpos.
Vėliau gyventojus papiktino komentaras apie šašlykus ir gaisravietėje nusifotografavusių jaunuolių nuotrauka, kuriuos jie paskelbė viename socialiniame tinkle.
