Kiek tiksliai Romainiuose augantiems rododendrams metų, I.Galvydytė pasakyti negalėjo. Vien prie jos namų jie auga ne mažiau 33-ejų metų. Tačiau į šią vietą jie atkeliavo jau būdami pusmetrio aukščio. „Jei skaičiuotume nuo sėklytės, rododendrams turėtų būti netoli 40-ies“, - teigia pašnekovė.
Ji prisimena, kad parsivežtą rododendrą sodino vasarą į didžiulę duobę, pripiltą durpių. „Kokio didumo buvo duobė, tiksliai nepamenu, bet man, tuomet vaikui, atrodė, kad ji baisiai didelė“, - kalba kaunietė.
I.Galvydytė žino: rododendrai auga tiktai durpėse, o tie, kurie bujoja prie jos namų, gauna visą saulę: ir rytinę, ir pietinę. Tik vakarop ją užstoja namas. Vis dėlto moteris girdėjusi, kad atvežtiniams rododendrams, priešingai, reikia pavėsio. Jie saulės bijo.
Pašnekovės mama į kibirą su vandeniu pildavo išrūgų, mat šis augalas mėgsta rūgščia dirvą.
„Tačiau moteris, iš kurios pirkome rododendrą, yra sakiusi, kad tai – ne ta rūgštis, kuri tinka šiems augalams. Nors rezultatas kalba pats už save“, - džiaugiasi I.Galvydytė.
Ji pati neeksperimentuoja: netręšia krūmų nei jiems skirtomis trąšomis, nei mėšlu. Apie pastarąjį yra girdėjusi, kad jis augalus sudegino.
Kaunietė jokiu būdu prie namo augančių rododendrų nelaisto vandeniu iš čiaupo. Anot pašnekovės, nuo tokio vandens gali apkalkėti šaknys. I.Galvydytė rododendrus lieja lietaus vandeniu ar vandeniu iš greta esančio prūdo, nes šiems augalams reikia minkšto vandens.
Vanduo, jei taip galima pasakyti, šiandien – pagrindinė trąša Ilonos rododendrams. „Nors dabar ir trąšų specialiai skirtų rododendrams yra, nieko ant jų nepilu. Tik vandeniu palieju. Jei augalui trūksta drėgmės, jo lapai nebe tokie blizgūs, susisukę. Pradėjus ruduoti lapams, džiūti pumpurams reikia ieškoti priežasties, kas negerai“, - kalbėjo I.Galvydytė.
Daugiau vandens ant rododendrų ji pila tada, kai žydi. Ir rudenį. Mat šiuo laikotarpiu rododendrai krauna žiedų pumpurus. Todėl jei rudenį trūks drėgmės, lietus pavasarį ir vasarą to nekompensuos – krūmai mažiau žydės.
Azalijos žiemą numeta lapus, o rododendrai – ne. Kol jie būdavo maži, žiemą ant augalų šaknų papildavo daugiau durpių, kurias pavasarį nuo paties augalo paskleisdavo į šonus. Sako, nei šakom, nei plėvelėm dengę. Dabar jau tiek durpių susikaupę po I.Galvydytės rododendru, kad susidarė kalniukas. Todėl jei jau pila durpių, tai tik tada, kai prisikaupia sudžiūvusių lapų, kuriuos, kad vėjas nenešiotų, užpila durpėmis.
Prireikus rododendrą perkelti į kitą vietą, pasiraitokite rankoves: reikės iškasti didelę duobę. Kai I.Galvydytė persodino mažesnį rododendrą, iškasė 1,5 m pločio ir kone metro gylio duobę, pripylė gausiai durpių. Rododendrui patiko ir jis čia prigijo.
Pašnekovė sako, kad jos namuose augantys rododendrai nesipyksta su jokiais augalais. Greta augę ir tulpės, ir narcizai. Rododendrams jokio skirtumo: kaimynystėje kvapios gėlės ar ne.
