Nuo seno tikėta, kad įsikūrusios kregždės namams neša laimę, kad ten, kur jos apsigyvena, viskas yra gerai.
Juk savo lizdui jos labai kruopščiai ir ilgai renkasi vietą – toli gražu ne kiekvieną daugiabučio balkoną, namo pašiūrę ar pastogę.
Deja, ne visi džiaugiasi kregždžių parodytu tokiu išskirtiniu dėmesiu ir kaimynyste, tad įvairiais būdais stengiasi paukščius išvaikyti iš jų pasirinktos vietos.
Pasirodo, jog tai nėra paprasta.
Vietoj laimės neša purvą
„Aš myliu gyvūnus ir paukščius, tačiau kregždės man sukelia daugybę problemų.
Vietoj to, kad neštų į namus laimę, kaip skelbia prietarai, jos man neša purvą.
Buto balkone, aukštai kampe prieš dvejus metus susisukusios lizdą, jos kasmet grįžta ir labai teršia viską aplinkui: sienas, langą, net padžiautus skalbinius.
Vasarą net lango pilnai negaliu praverti, kadangi ne vieną kartą kregždės buvo įskridusios į kambarį.
Besiblaškydamos ne tik pačios išsigando, bet dar ir katiną išgąsdino“, - ne kartą skundėsi Vilniuje gyvenanti giminaitė.
Kregždes ji išgyvendino paklausiusi vienos senolės patarimo – pavasarį, prieš paukščiams atskrendant, viršutinę balkono sienos dalį ištepė riebalais ir naujas lizdas ten daugiau neprilipo.
O vienas žinomas verslininkas kregždes pavadino tikra stichine nelaime.
Vyras pasakojo, kad prieš keletą metų pavasarį įsikėlęs su šeima gyventi į naujai pastatytą gražų savo namą užmiestyje, greitai suprato, jog namu teks dalintis ir su pulku kregždžių.
„Jos jau buvo sukrovusios keletą lizdų namo pastogėje.
Košmaras prasidėjo maždaug po dviejų mėnesių, kai iš kiaušinių išsirito kregždžių jaunikliai.
Sniego baltumo namo fasado sienos kasdien buvo dergiamos jų išmatomis ir atrodė baisiai.
Išplauni sieną su actu, valikliais, kitą dieną – vėl tas pats.
Paklausę vieno gamtininko, prikabinome plakatų su baisiomis plėšrūno akimis, pritvirtinome čežančias vadinamo „naujametinio lietučio“ girliandas – deja, tai paukščių neišgąsdino" , - pasakojo namo šeimininkas.
Sukandęs dantis jis kantriai palaukė, kol rudenį kregždės išskrido.
Tada vyras nurinko jų paliktus lizdus ir pastogėje, per visą namo sienų ilgį pritvirtino maždaug pusės metro pločio slidžią polietileno juostą.
Nei sekančiais, nei dar kitais metais kregždės į jo namą neatskrido ir, ko gero, neatskris.
Kodėl? Ant lygaus ir slidaus polietileno jos jau nebegali sulipdyti savo lizdo – su seilėmis sumaišyto dumblo iš balučių gumulėliai neprilimpa prie jo.
Lizdus naikinti draudžiama
„Su kregždėmis reikėtų kovoti prieš joms įsikuriant.
Jau susuktų lizdų jokiu būdu negalima naikinti ir trikdyti šių paukščių veisimosi, perėjimo metą.
Tai yra nusikaltimas gamtai, juk paukščiai – biologinės įvairovės dalis“,- sakė Lietuvos ornitologų draugijos biologas ekspertas Gintaras Riauba.
Pasak jo, ideali vieta kregždėms sukti lizdus yra nelygus, tinkuotas ir grublėtas sienų paviršius, būtinai vertikalus, kadangi lizdų pritvirtinimui reikalingas tam tikras kampas.
„Šiltuose kraštuose peržiemojusios kregždės atgal į Lietuvą parskrenda jau su savo jaunikliais.
Paprastai kiekviena kregždžių pora savo naujam lizdui nusižiūri keletą vietų.
Patinėlis ten pradeda krauti pirmuosius lizdus, vadinamus „bernalizdžius“ - permatomus, vos iš kelių šapelių.
Apžiūrėjusi patinėlio siūlomas buveines, galutinį sprendimą priima patelė.
Dažniausiai lizdui pasirenkama ta vieta, kur paukščių niekas nenubaido, kur nėra jokių trikdžių“, - teigė G.Riauba.
Savo lizdui kregždės stengiasi išsirinkti tokią vietą, iš kur būtų patogu skraidyti ir tuo pačiu būtų apsaugota nuo lietaus – kad nesušlaptų, kad jaunikliai jaustųsi saugiai.
Kregždės ne retai užima ir senus lizdus, tiesa, prieš tai juos patvarko.
Po lizdu siūlo pritvirtinti lentelę
Išvydus virš balkono ar namo dažnai pasirodančias ir lizdui vietą nusižiūrėjusias kregždes, G.Riauba patarė pabandyti jas atbaidyti.
Toje vietoje tereikia pritvirtinti plastikines ryškias juosteles, kurios plaikstytųsi vėjyje.
Kitas būdas – galimoje lizdo sukimo vietoje priklijuoti, prikalti ar kitaip pritvirtinti blizgią ir slidžią plačią plastikinę juostą.
Jei jau nespėjote to padaryti ir leidote kregždėms įsikurti, maždaug 10 cm atstumu po lizdu pritvirtinkite medines lenteles, ant kurių kaupsis paukščių ekskrementai.
„Lentelės pritvirtinimas - būtų pats humaniškiausias būdas.
Ją išvalyti pakaktų kartą per sezoną. Tos taršos nėra labai daug, kadangi vietą po lizdu savo ekskrementais labiausiai teršia kregždžių jaunikliai.
Viename lizde paprastai jų būna keturi arba penki. Birželio – liepos mėnesiais išsiritę, jau rugpjūtį - rugsėjį jie drauge su tėvais išskrenda žiemoti.
Reikėtų džiaugtis, kad kregždės savo lizdui pasirinko būtent tuos, o ne kitus namus.
Juk šis paukštis, skirtingai nei varna ar karvelis, niekam neturėtų kelti neigiamų jausmų“,- teigė ornitologas.
Daugiau įvairių patarimų - mūsų "Facebook" paskyroje
