„Vilniaus mieste nusikalstamai kertami medžiai. Išsprogę, žaliuojantys. Ištisos alėjos ir pavieniai. Seni, kuriems reikia priežiūros, ir jauni, stiprūs, be mažiausios kliaudos. Šį pavasarį prasidėjęs kirtimo vajus įgavo šiurpų mastą“, – tokiais žodžiais prasideda laiškas Vilniaus merui Artūrui Zuokui, kurį pasirašė 186 vilniečiai, tarp kurių yra net septyni Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
Jie neabejoja, kad jau padaryta neatitaisoma žala Neries krantinei – iškirsti visi medžiai Žvejų gatvėje tarp Žaliojo ir Mindaugo tiltų. Miestas neteko orą gryninančios augalijos, atsidengė menkavertė architektūra, o emocinė žala miestiečiams neišmatuojama.
Taip pat iškirstos liepos Vasario 16-osios gatvėje, į kirstinų eilę įtraukta visiškai sveikų liepų alėja Šermukšnių gatvėje, grėsmė pakibo virš klevų ir liepų Vilniaus ir Labdarių gatvių sankirtoje esančiame kieme, medžiams ties A.Jakšto ir A.Goštauto gatvių sankirta.
Prieš keletą dienų nukirstas prie Rusų dramos teatro J.Basanavičiaus gatvėje augęs senas gluosnis.
„Mes nepasitikime miesto aplinkosaugos ir plėtros specialistais, leidžiančiais, kad Vilnius netektų sunkiausiai atkuriamo turto – augalijos. Mūsų neįtikina neatsakingi, biurokratiniai ar net atvirai demagogiški paaiškinimai, neva kertami medžiai serga ir kelia grėsmę, trukdo miesto plėtrai ir modernizavimui.
Neįtikina pažadai medžius netrukus atsodinti: miesto sąlygomis medžiai auga lėtai, jauni medeliai nepajėgūs gryninti oro ir slopinti triukšmo tokiu mastu, kaip iškirsti senieji. Dar didesnį nepasitikėjimą kelia dangstymasis „gyventojų prašymais ir laiškais“, – toliau rašoma laiške.
Miestiečiai, tarp kurių dauguma profesoriai, mokslininkai, kultūros veikėjai, rašytojai, mokytojai, prašo nedelsiant sustabdyti medžių kirtimą mieste: „Reikalaujame sunkiausiai atkuriamą turtą – augaliją, o ne abejotinos vertės miesto „modernizavimo projektus“ laikyti prioritetais, jai skirti reikiamą dėmesį ir lėšas.
Reikalaujame, kad dėl planuojamų kirsti medžių (tiek pavienių, tiek didesnių telkinių) būtų tariamasi su bendruomene: miestiečiai būtų laiku informuojami ir sudaroma galimybė tuos planus ir ketinamus kirsti galimai sergančius ar pavojų keliančius medžius įvertinti nepriklausomiems ekspertams.“
O štai architektas Virginijus Skaržiukas lrytas.lt atsiųstame laiške rašo, kad jis kaip tik apsidžiaugęs, jog pagaliau imtasi profesionaliai tvarkyti Vilniaus kraštovaizdį.
„Apsidžiaugiau dabartiniu atvertu didingu Gedimino kalno vaizdu nuo Žaliojo tilto, pašalinus peraugusias, viską užgožusias avarinės būklės tuopas. Atsivėrė stulbinantis vaizdas.
Manau, jog Neries vagos ryšys su Gedimino kalnu turi būti atviras, neužgožtas želdynų. Juo labiau kad atviras vaizdas yra istoriškai reikšmingas.
Taigi, reikia elgtis profesionaliai su medžiais, užstojančiais šį vaizdą.
Nebūtina užversti želdynais ir Neries ir netgi Vilnios upių.
Norėčiau pagirti, kad pašalintos Vanhuto lanksvos Žygimantų gatvėje. Aukšti krūmai buvo nuolat karpomi ir todėl žydėjo tik fragmentiškai. O per automobilių langus nesimatė upės.
Gerai atrodo ir atsivėręs vaizdas į žemutinį miestą Karoliniškių landšaftiniame draustinyje. Tokių prakirstų properšų apžėlusiuose šlaituose su nuostabiais vaizdais galėtų atsirasti mieste bent dešimt.
O štai daugelio prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse labai trūksta želdynų, jos apskritai per didelės ir grįstos vien asfaltu ar betonu“, – mintis laiške dėstė architektas. Beje, jis siūlo atkreipti dėmesį į kai kurių gatvių pavadinimus ir Šermukšnių ar Kaštonų gatves apželdinti atitinkamais augalais.
