Tiesa, vagystės buvo netikros: pačiame prekybos centre įkurtame standartinio dviejų kambarių buto makete apsilankiusieji galėjo perprasti, kaip mąsto vagys, išmėgindami jų vaidmenį, ir pažiūrėti, kiek vertingų daiktų galima pavogti per minutę. Taip prieš atostogų sezoną buvo siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į namų saugumą.
Reikia pripažinti, tos minutės užteko sočiai. Įėjus į standartinį, tačiau vos pirmą kartą matomą „butą“, nereikėjo daug laiko pamatyti ar suprasti, kur guli vertingi daiktai. Per šešiasdešimt sekundžių, aplink blyksint fotoaparatams ir vaikštant „Lietuvos draudimo“, kuris ir organizuoja šią parodą, atstovams sugebėjau surasti ir „pavogti“ daiktų net už 10 tūkstančių litų.
Dešimt tūkstančių litų – suma, regis, stulbinanti ir ne visai reali. Bent jau taip tvirtino parodoje dalyvavę žmonės. Daugelis abejojo, ar jų bute yra technikos ir turto už tokias sumas. Visgi, peržvelgus pavogtų daiktų korteles, tapo aišku, kad tai – beveik kiekvienuose namuose randami standartiniai daiktai, kurie visi kartu ir kainuoja įspūdingą sumą.
Juvelyriniai dirbiniai, tradiciškai gulėję ant miegamojo komodos, DVD grotuvas, namų kino sistema ir televizorius, žinoma, buvę pačioje matomiausioje svetainės vietoje, kompiuteris, fotoaparatas, mobilusis telefonas, padėti ant sofos, spintoje „paslėpti“ grynieji pinigai – grobis buvo lengvas dėl lengvai nuspėjamų slaptaviečių bute, ir brangus.
Net septyniasdešimt procentų Vilniaus gyventojų gyvena daugiabučiuose. Vagims tai – paprastas ir pelningas darbo duonos kąsnis. Tačiau, kaip teigė „Lietuvos draudimo“ atstovė, būsto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičiūtė, nuo vagysčių dažnai nukenčia ir gyvenantys privačiuose namuose. Pastaruosiuose įvyksta net du trečdaliai visų vagysčių.
„Vidutinis vagystės nuostolis pernai buvo per 3 tūkstančius, o kai kurie nuostoliai siekia ir 60 tūkstančių litų“, – teigė draudimo ekspertė. Lietuvos kriminalinės policijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įvykdyta daugiau kaip 1,2 tūkstančių vagysčių iš butų ir gyvenamųjų namų. Daugelis iš jų įvykdomos dieną. Beje, vagysčių prieš nerūpestingą atostogų sezoną padaugėja net du kartus.
Tačiau juk nesukiši namų kino ir televizoriaus į seifą kiekvieną naktį, o mylimo, tačiau gremėzdiško dviračio neužmaskuosi. Tad kaip gi apsisaugoti nuo šalto ir žaibiškai dirbančio vagies? „Lietuvos draudimas“ vykdė neįprastą apklausą – nuteistų vagių teiravosi apie jų darbo ypatumus. Pataisos namuose buvo apklausti net 386 ilgapirščiai.
„59 procentų apklaustųjų įvardijo, jog vagystes Lietuvoje įvykdyti paprasta, nes žmonės susvetimėję, nesisaugo, mano, jog vagys eis kitur. O paklausti, kaip patartų apsisaugoti, tvirtino, kad net ir namuose įrengtas apsaugos priemonių komplektas kaip šarvo durys, šuo, signalizacija, ar kameros, nesuteikia garantijos, kad namai nebus išplėšti. Patys nuteistieji sakė, kad nuo „kolegų“ saugosi nebent apsidrausdami nuo finansinių nuostolių“, – teigė A.Vaitkevičiūtė.
* 5 minutės – tiek užtrunka vagis, lauždamasis į standartinius namus.
* 68 proc. vagių stebi ir ir seka planuojamą apiplėšti objektą.
* 2 iš 3 gyventojų dėl vagystės patirtus nuostolius turėtų dengti patys, nes nėra apsidraudę.
* 47 proc. apklaustų žmonių tvirtino, kad yra susidūrę su vagystėmis.
* 300 žmonių praėjo pro praviras kaimynų buto duris (2012 metais atlikto eksperimento „Praviros durys“ metu).
* Nei vienas žmogus to paties eksperimento metu neiškvietė policijos ir nepaskambino buto šeimininkams.
