Draudikai pastebi, kad lietuviai linkę visą finansinės rizikos naštą prisiimti ant savo pečių. Tai buvo ypač akivaizdu per krizę, kai draudimo rinka Lietuvoje susitraukė net ketvirtadaliu.
Pagal draudimo skvarbą Lietuva dar beveik perpus atsilieka nuo Rytų ir Centrinės Europos regiono šalių vidurkio. Draudimo rinka stabiliai augs artimiausią dešimtmetį, prognozuoja didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Patirtį parsivežė iš Belgijos
Vilnietė Valerija su vyru ne vienerius metus gyveno Belgijoje.
„Gyvendami Lietuvoje su vyru, tik automobilį buvome apdraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nuomojamo būsto nei kuklaus jaunos šeimos turto drausti nei norėjome, nei turėjome tam lėšų.
Belgijoje buvome priversti drausti visą nuomojamą būstą nuo gaisro ir kitų stichinių nelaimių. Mokėjome nuomą ir dar draudimo įmokas. Toje šalyje nuomininkas, o ne nuomotojas privalo pasirūpinti būsto draudimu.
Per penkerius metus Belgijoje girdėjome tikrai nemažai vagysčių istorijų iš draugų ir pažįstamų, tad nutraukti draudimo net negalvojome“, - pasakojo jau į Lietuvą grįžusi moteris.
Šeima apdraudė ne tik būstą, bet ir savo turtą, o kadangi prieš kelionę įsigijo naują automobilį, jį apdraudė KASKO draudimu, nes bijojo jo netekti nepažįstamoje šalyje.
„Automobilis liko, bet keletą kartų buvo nukentėjęs nuo vandalų – išdaužtas priekinis stiklas, nulaužtas šoninio vaizdo veidrodėlis“, - pasakojo Valerija.
Į Lietuvą grįžusi šeima įsikūrė naujai pastatytame ir įrengtame name, tad pirmiausia apdraudė jį ir turtą.
„Žinoma, mielai pinigus, skirtus draudimo įmokoms, panaudočiau namo interjerui, kuriam dar visko labai reikia, bet suvokiame, kad draudimas svarbiau, ypač, kai aplink siautėja vagys.
Mūsų kaimynas įsikėlė metais anksčiau nei mes. Jis vieną penktadienį atsivežė visą buitinę techniką į namą ir žadėjo kitą savaitę ją sumontuoti. Grįžęs į namą po savaitgalio rado praviras duris ir tuščius namus. Visa buitinė technika – šaldytuvas, skalbyklė, orkaitė, viryklė ir indaplovė – buvo pavogta. Prietaisai net nebuvo išpakuoti - vagys viską išsinešė tiesiog kaip iš parduotuvės.
Karts nuo karto vis paniurzgu, ar tikrai reikia čia viską drausti, bet vyras sako - mąstykim ir gyvenkim vakarietiškai, tausokime savo nervų sistemą ir pinigus“, - pasakojo pašnekovė.
Nevertina savo turto
Pernai Lietuvos gyventojai draudėsi jau šiek tiek daugiau. Gyventojų segmente po 9,1 proc. populiarėjo turto ir nelaimingų atsitikimų draudimas. Vis tik draudikams Lietuvoje didžiausią nerimą kelia tai, kad gyventojai apdraudžia vis dar palyginti mažai savo turimų gyvenamųjų būstų: tiek pačių pastatų, tiek namų turto.
Šiuo metu rinkoje, apklausų duomenimis, būsto draudimu naudojasi tik apie 46 proc. namų ūkių, kai Vakarų šalyse šie rodikliai siekia daugiau nei 80 procentų.
„Tokią gyventojų elgseną lemia keli veiksniai. Dalis gyventojų būstą paveldėjo, todėl ne visada suvokia jo vertę – namus daug dažniau draudžia tie, kurie juos patys pirko.
Antroji priežastis – nelaimės atveju žmonės turi nepagrįstų lūkesčių, kad netekus būsto ar patyrus didelę žalą, jiems padės valstybė. Nors tokių garantijų ji suteikti negali – tą daro tik draudimo bendrovės.
Galiausiai, įtakos turi ir žema gyventojų perkamoji galia – draudimui pinigų tiesiog nebelieka. Nors, tiesą pasakius, būtent mažesnes pajamas uždirbantiems žmonėms turėtų būti svarbiausi draudimo produktai, nes šie žmonės yra finansiškai nesaugūs ir negalėtų sau leisti patirti didelių turto nuostolių arba nelaimės atveju neturėtų galimybių greitai atstatyti turtą“, – sakė „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo ekspertė Audronė Vaitkevičiūtė.
Gelbėja užklupus stichinėms nelaimėms
Tai, ar patirsite nuostolių, kuriuos galėtų kompensuoti draudimo bendrovės prognozuoti reiškia tą patį, kaip ir tikėti orų prognozėmis. Pernai Pasaulyje orai buvo tragiški. Audros ir uraganai pridarė daug žalos artimiausiems kaimynams. Paskutinės dvi didelės praėjusių metų audros – spalio mėnesio Judo (Prancūzijoje vadinta Kristiano) ir vėliau praūžusi Ksavero audra Lietuvai reikšmingų nuostolių neatnešė, nepaisant to, kad šių audrų nuostoliai Europoje labai dideli, nuo jų nukentėjo ir mūsų artimiausi kaimynai – Lenkija bei Latvija.
Apskritai, audros, škvalai, žaibavimai, jų sukelti gaisrai, potvyniai, netikėtai gausūs sniego krituliai pastaraisiais metais generuoja didelius nuostolius. Pavyzdžiui, audra pernai spalį Europoje pridarė 4,5 mlrd. litų nuostolių vien apdraustam turtui.
Lietuvoje pernai nebuvo tokių katastrofinių žalų kaip 2012 ar 2010 metais, kada dėl vienos audros vien „Lietuvos draudimas“ turėjo atlyginti atitinkamai 2,2 mln. litų ir 3,6 mln. litų. Tai reiškia, kad apsidraudusiems ir per audrą nukentėjusiems Lietuvos gyventojams tų beveik 6 milijonų litų nereikėjo traukti iš savo kišenės.
