O štai vakar Vilniuje pradėtos dalinti pirmosios nemokamos kompostavimo dėžės Vilniaus gyventojams. Iš viso namų ūkiams mieste planuojama išdalinti 21 tūkstantį kompostavimo dėžių.
Dalijamos kompostavimo dėžės yra lengvai surenkamos, jose užtikrinamas oro judėjimas, svarbus optimaliam biologiniam atliekų skaidymuisi. Kompostavimo dėžės namų ūkiams – papildoma priemonė sumažinti iškeliaujančių į Kazokiškių sąvartyną atliekų srautus. Viena kompostavimo dėžė kainuoja apie 180 litų.
Netrukus dėžės bus pradėtos dalinti ir kituose sostinės rajonuose.
O jei nepasiseks jų nutverti, įvairiausių dėžių kompostavimui galima nusipirkti. Tačiau galima ir nesunkiai pasigaminti patiems. Tuo labiau, kad paprastai parduotuvinės kompostinės nebūna labai didelės ir greitai užsipildo.
Jei ketinate kompostinę statyti į nuošalesnę vietą, nebūtina išlaidauti, jai gaminti galima panaudoti pačias įvairiausias turimas medžiagas ar statybines atliekas. Iki šiol kai kuriuose sklypuose galima išvysti iš kelių šiferio lapų suremtas kompostavimo dėžes (tiesa, reikėtų rinktis šiferio, neturinčio asbesto, lakštus), joms sukalti galima panaudoti senų tvorų fragmentus ar net nebereikalingas duris – net paprastos vidaus patalpų durys merkiamos lietaus ir sniego sėkmingai atlaiko kelerius metus.
Nemažai žaliųjų atliekų per sezoną prikaupiantys augalų mylėtojai rekomenduoja daryti 2 arba 3 skyrių kompostinę. Vienais metais atliekos metamos į pirmąją dėžę, antrais – į antrą, trečiais – į trečią. Paprastai kompostu atliekos virsta per maždaug trejus metus. T.y. pradėjus krauti atliekas į trečiają dėžę, pirmojoje jau rasite derlingos ir birios žemės.
Turint greta kelias dėžes, galima nesunkiai perkrauti kompostuojamas atliekas iš vienos į kitą, jei norite paspartinti puvimo procesą.
Kalant dėžę kompostavimui iš lentų, reikėtų tarp jų palikti tarpus, kad į komposto krūvos vidų patektų kuo daugiau deguonies. Dėžė kalama be dugno – statoma tiesiai ant žemės. Tiesa, jei nenorite prisišaukti visos apylinkės kurmių, jūsų kompostinėje surengsiančių sliekų gaudymo čempionatą, ant dugno galite patiesti nelabai reto metalinio tinklelio, apsaugančio nuo šių neprašytų svečių.
Reikėtų pasirūpinti ir drenažu – ant dėžės dugno papilti žvyro, įmesti šakų, paberti pjuvenų, skiedrų. Nereikėtų ant dėžės dugno iškasti duobės – ten, kaupiantis drėgmei, atliekos ne pus, o rūgs.
Tinkamiausia vieta kompostavimo dėžei – nuošalesnė vieta šalia daržo ar sodo. Vertėtų
pasirinkti pusiau pavėsingą vietą, o ne saulės atokaitą. Nebloga vieta – prie kokio nemažo lapuočio. Šio lapija šiltuoju metu komposte gyvenančius mikroorganizmus apsaugos nuo karščio, o žiemą nesulaikys saulės spindulių.
Kompostuoti galima pačias įvairiausias atliekas – augalų, vaisių ir daržovių atliekas, maisto likučius iš virtuvės, popierių ar kartoną, piktžoles, nupjautą vejos žolę. Tiesa, pastarąją geriausia dėti išdžiovintą arba tik itin plonu sluoksniu, nes kitaip ji ims kaisti.
Geriausia į kompostinę įvairių atliekų dėti nedideliais sluoksniais, pamaišant šlapias ir sausas atliekas. Kaskart, sukrovus maždaug pusmetrio aukščio krūvą, reikia užpilti sluoksnį daržo žemės ar seno komposto, šiek tiek mėšlo.
Karštą vasaros dieną vertėtų ir vieną kitą kibirą vandens ant būsimo komposto užpilti, nes kai drėgmės trūksta, jo gamyboje dalyvaujančios bakterijos ir mikrobai nyksta ir tinkamai savo darbo neatlieka.
Į kompostinę nereikėtų mesti linkusių sirgti augalų likučių. Pavyzdžiui, nukarpytus braškių lapus ar baigusių derėti pomidorų, agurkų stiebus vertėtų padžiovinus sudeginti, o ne mesti į kompostinę, rizikuojant, kad ten išliks gyvi įvairių ligų sukelėjai.
