Sūrinė, svirnas, arklidės, administracinis pastatas. Visi šie Ilzenbergo dvaro pastatai atgimė sumūryti ne iš kokių nors ypatingų, bet iš paprasčiausių lauko riedulių.
Šis Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, esantis dvaras ką tik paskelbė pirmojo žemdirbystės sezono pradžią.
Jame pradedama biodinaminio ūkio veikla, kurios imantis reikia ir svirno grūdams, ir patalpų produktams iš pieno, mėsos ar miltų gaminti ir sandėliuoti.
Klientai laukia eilėje
Todėl keliant dvarą iš griuvėsių dėmesys pirmiausia buvo sutelktas ne į rūmus, kurie dar laukia savo eilės, bet į ūkinius pastatus.
Pasak juos atstačiusio individualiosios įmonės savininko švenčioniškio Vidmanto Kazlauskio, Ilzenbergo dvaras – jau antras, kuriame teko padirbėti jo suburtiems meistrams.
Neseniai jo įmonės akmenskaldžiai ir mūrininkai darbavosi Ignalinos rajone esančiame Paliesiaus dvare.
Dirbdamas nuo 1998 metų, V.Kazlauskis patirties turi sukaupęs į valias. Jo darbininkų komanda neseniai paklojo ir Jurbarko rajono Eržvilko miestelio centrinės aikštės grindinį.
Eilėje prie akmens meistrų lūkuriuoja kaimo turizmo sodybos, trokštančios akmeninių lauko židinių.
Pradėjo nuo tvoros
„Pirmąsias sienas Ilzenbergo dvare pradėjome mūryti 2012-ųjų rudenį.
Pirmiausia suguldėme akmeninės tvoros pamatus. O visas darbų įkarštis prasidėjo pernai.
Laikas spaudė, tad ir arklides, ir karvides mūrijome net ir žiemą, maišydami į cementą specialių šalčiui atsparių priedų“, – pasakojo V.Kazlauskis.
Dvare mūrininkų dar laukia virtinė darbų. Iš riedulių jiems teks sumūryti užtvanką, tvoras, tiltą, tad akmenų kalnai jau laukia meistrų rankų.
Mūrijant dvaro pastatų sienas panaudoti ir visi senieji – laiko bei žmonių sugriautų sienų akmenys. Sykiu ir tie, kuriuos įmonė parsigabeno iš Panevėžio rajono ūkininkų.
„Dauguma riedulių – lietuviškas granitas. Superkame akmenis iš ūkininkų.
Paprastai kasmet prieš sėją jie išsivalo laukus. Mums tinkamiausi yra kopūsto galvos ar runkelio dydžio akmenys. Jie brangesni, nes tinka ten, kur reikia kruopščiausio darbo, pavyzdžiui, grindiniui ar židiniui sumūryti“, – aiškino meistras.
Gražiausi – duobėti akmenys
Didžiuosius akmenis tenka skaldyti, jie tinkamesni įvairiems laiptams.
Su ūkininkais paprastai atsiskaitoma pagal riedulių tūrį. Už kubinį metrą, nelygu akmenų dydis, mokama 70–200 litų.
Anot Vidmanto, į mūrą sugula kone visi akmenys, išskyrus trapiausius – kalkinius. Iš tvirčiausių keliamos sienos, iš trapesnių klojamas grindinys.
„Akmenų nėra negražių, bet gražiausi – išskirtinės struktūros, dekoratyviniai, gumbuoti ar duobėti. Tokiems ir savo namų kieme vietos atrandu“, – prasitarė meistras.
Skelbia aukcionus
Šis vyras, įmonę įsteigęs prieš 16 metų, niekada nestabdė veiklos. „Kai užslinko sunkmetis, maniau, kad ir mane jis prispaus, kad teks išsižadėti amato, kurį moku.
Bet darbo buvo ir sunkmečiu, nors nedaug. O šiuo metu užsakymų turime tiek, kad tenka skelbti kažką panašaus į aukcionus – einame dirbti ten, kur daugiau sumoka“, – aiškino V.Kazlauskis.
Vidutiniškai suguldyti akmenis į grindinio kvadratą, be grunto paruošimo darbų, kainuoja 70–90 litų. Mūrijant sienas darbų kainai įtakos turi jų aukštis, pavyzdžiui, iki skliautų atraminės sienos kvadratinio metro kaina siekia 180 litų, virš skliautų – 270 litų.
Anot Vidmanto, statybos darbai – sunkūs, o mūrijant sieną iš plytų dar ima smaugti ir monotonija. O štai akmenys jį paviliojo, nes mūryti riedulius kartu yra ir pramoga.
„Akmenys – lyg žmonės, tokių pat nebūna. Dirbdamas jaučiuosi taip, lyg žaisčiau, dėliočiau mozaiką.
Tačiau šiame darbe reikia ir begalinio kruopštumo, kurio daugeliui meistrų stinga. Jie krauna akmenis, kad susikrautų iš jų kuo daugiau pinigų. Man daug svarbiau grožis“, – tikino švenčioniškis.
Pasitiki savo darbuotojais
Jis pats subūrė patikimą meistrų komandą. Tai padaryti nebuvo paprasta. Darbininkams, kurių įmonėje yra apie 30, visko buvo nutikę.
Anot Vidmanto, nemažai buvo tokių, kurių bendrovėje jau nebeliko, nes akmenskaldžių kaltuvą iš jų rankų išmušė girtuoklystė.
„Šiuo metu komandoje dirba 14 meistrų, iš jų šeši – jauni.
Ten, kur sudėtinga, kur reikia kolonas ar arkas sumūryti, ten darbuojasi daugiau patirties turintys senbuviai. Bet sienas visi mūrija puikiai. Visais jais pasitikiu, nebereikia kontroliuoti“, – gyrėsi bendrovės vadovas.
Anot V.Kazlauskio, atgrubnagių darbas netrunka išlįsti, o mūrijant akmenis apie prastą kokybę negali būti nė kalbos. Juoba kad gerą įmonės vardą vieno netikusio meistro klaida gali sugadinti akimirksniu.
Pats Vidmantas Ilzenbergo dvare atliko tuos mūrininko darbus, kurie buvo sudėtingiausi, – iškėlė kolonas, arkinius vartus, talkino mūrijant aukštokus buvusios arklidės skliautus.
