Atliekos keliauja ne į šiukšlių kibirą, bet į daržą

2014 m. kovo 29 d. 10:18
Rasa Stundžienė
Kiekvieną dieną iš namų į šiukšlių kibirus keliaujančios atliekos dar gali pasitarnauti jūsų sodo ir daržo gyventojams. Nuo bananų ir apelsinų žievių iki kiaušinių lukštų – visa tai gali virsti puikiomis ir nieko nekainuojančiomis trąšomis. Štai keletas patarimų, kaip naudingai panaudoti atliekas. 
Daugiau nuotraukų (1)
Suvalgę bananą, neskubėkime išmesti jo žievės, kurioje yra kalio ir magnio. Ją galima užkasti prie rožių krūmo.
Jei namuose aptikote sužiedėjusios duonos, pradžiuginkite ja savo bijūnus. Netgi persodinant šiuos daugiamečius nereiklius augalus kai kurie augintojai siūlo į iškastą duobę įmesti bent kelias riekas ar puskepalį duonos.
Kiaušinių lukštai – lėtai įsisavinamo kalcio šaltinis. Jų verta užkasti po kaulavaisiais (pvz. slyvomis, trešnėmis, vyšniomis), uogakrūmiais. Į miltelius sutrintų svogūnų lukštų galima pabarstyti ir svogūnams, įvairiems kopūstams. O šalia pastarųjų ant pagaliukų užmauti balti kiaušinių lukštai esą atbaido kopūstinių baltukų drugius, besidairančius, kur padėti kiaušinėlius, iš kurių vėliau išsivysto kopūstų lapus skylėmis išėdantys vikšrai.
Kiaušinių duženų verta pabarstyti apie tuo augalus, kurie nukenčia nuo sraigių ar šliužų atakų – per šią duriančią užtvarą šie kenkėjai neperšliaužia. Sutrinti į miltelius ir sumaišyti su aliejumi kaiušinių lukštai – mirtina košelė kurkliams. Jos tereikia prikrėsti į nedideles lėkšteles (ar, pavyzdžiui, stiklainių dangtelius) ir pridėlioti ten, kur šie siaubūnai pridaro eibių. Parą palaikius sutrintus kiaušinių lukštus užpylus vandeniu, pasidarysite puikų tirpalą kambariniams augalams laistyti. Jie apsidžiaugs ir palaistyti vandeniu, kuriame virė kiaušiniai.
Šaldytuve užsiliko žalios žuvies ar į žvejojančio šeiminykščio parneštus kilbukus nebežiūri net katinas? Žuvis, kaip fosforo šaltinis, taip pat tinka įvairiems augalams. Pavyzdžiui, jos galima įdėti į duobutes prieš sodinant pomidorus, kai kurie gėlininkai žuvelių užkasa net į vazonus, kuriuose augina gumbines begonijas. Tiesa, taip tręšti gumbines ar svogūnines gėles reikia saikingai – nes pertręštus augalus gali pražudyti pūvinys.
Jei židinį ar krosnelę kūrenate lapuočių malkomis, jokiu būdu neišmeskite pelenų. Pelenus verta pavasarį išbarstyti ant daržo prieš apariant ar sukasant dirvą. Pelenai ne tik nurūgština žemę, kuri linkusi rūgštėti, bet ir yra puikus įvairių mineralinių medžiagų šaltinis.
Jei vasarą darže išrautos žolės vos telpa į kompostinę, galite verčiau iš jų pasidaryti efektyvaus raugo augalams laistyti. Į kibirą vandens sumetama apie kilogramą įvairių pikžolių (dilgėlių, žliūgės, garšvos ir t.t.) ir uždengtas indas paliekamas šiltoje vietoje, retkarčiais pamaišant maždaug savaitei. Pusę litro šios ištraukos įpylus į kibirą vandens, gautu skiediniu galima laistyti pačius įvairiausius augalus 1 kartą per savaitę.
Nulupę svogūnus, neišmeskite jų lukštų – juose yra daug augalams naudingų medžiagų. Kelias saujas svogūnų lukštų užpylus 10 litrų vandens, skystį reikia užvirinti ir leisti atvėsti. Šį antpilą reikia skiesti vandeniu (1 litras ištraukos – 5 litrai vandens) ir lieti įvairius augalus. Jis tinka laistyti kambariniams augalams (skatina augimą ir žydėjimą), lieti agurkus, moliūgus, cukinijas.
Apelsinų žievelės gali praversti kovojant su amarais. Pusę kilogramo sudžiovintų apelsinų žievelių reikia užpilti 5 litrais vandens ir palikti 3 paras mirkti. Gautu neskiestu tirpalu kelis kartus nupurskiami amarų apnikti augalai.
Sodasdaržasnamų atliekos
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.