Batsiuvys be batų. Taip kartais jaučiasi virėjas Darius Dabrovolskas. Jis darbuojasi Kaune esančio sveikatingumo centro „Monte Pacis“ restorane.
Ten tenka puodų dangčius kilnoti nuo ryto iki vėlaus vakaro. Todėl namuose jis retai kada turi laiko mosikuoti keptuvėmis.
Produktai – svarbiausia
„Nesvarbu, kokia keptuvė – su paauksuota rankena ar ne, svarbiausia – švieži produktai. Iš prastų ar senų produktų gero patiekalo nė pačiuose brangiausiuose induose nepavyks pagaminti“, – šypsojosi virėjas.
D.Dabrovolskas kone akimirksniu gali pagaminti ką nors įmantraus – fermentinio sūrio virtinukų, kokosų pieno kremu pagardintos keptuvėje apskrudintos žuvies ir šalia patiektų traškių daržovių.
Norėdamas D.Dabrovolskas turėtų kuo pasigirti. Vienas didžiausių jo laimėjimų – 2010-aisiais individualioje rungtyje iškovotas sidabro medalis Liuksemburge vykusiose „World Culinary Cup“ (Pasaulio kulinarijos taurės) varžytuvėse.
Medalių ir apdovanojimų virėjas turi ir daugiau. Tačiau gamindamas patiekalus jis visada galvoja ne apie pergalių, bet apie maisto skonį.
Namuose D.Dabrovolskas turi keletą keptuvių. Žemakraštėje jis kepa lietinius.
Kadangi maistą gamina ant dujinės viryklės, virėjas įsigijęs ir gilią keptuvę, skirtą rytietiškiems patiekalams.
„Turiu ir keptuvę aukštais kraštais. Joje apkeptą mėsą galima dar patroškinti, pavyzdžiui, užpylus sultinio“, – patirtimi dalijosi virėjas.
Prabangos nesivaiko
D.Dabrovolskas neperka brangių indų. Prireikus užsuka į kurį nors prekybos centrą ir įsigyja tai, ko tuo metu prireikia.
„Nesivaikau prabangos, nes nėra reikalo išlaidauti. Paseno keptuvė, susilankstė ar susibraižė? Išmetu.
Tačiau rinkdamasis naują žiūriu, kad atitiktų mano poreikius, pavyzdžiui, kad keptuvės dugnas būtų storas. Tokios reikia mėsai kepti.
Storesnis metalas geriau įkaista, ilgiau išlaiko karštį.
Todėl kepsnys joje negreitai atšąla, o mėsa būna sultingesnė“, – paaiškino D.Dabrovolskas.
Parduotuvėje jis netiesia rankos į šiuo metu itin madingas keramines keptuves. Ne todėl, kad būtų ką nors blogo apie jas girdėjęs: tiesiog jose neįmanoma apskrudinti mėsos kepsnio.
„Mėsa geriau apskrunda paprastose ketaus arba tefloninėse keptuvėse. O kad jos nesibraižytų, medinių mentelių ar šaukštų nusiperku Kaziuko mugėje“, – sakė virėjas.
Restorano virtuvei reikalingų indų bet kokioje parduotuvėje neįmanoma nusipirkti.
„Prireikus puodų, keptuvių ar kitų indų, žingsniuoju į specializuotą, profesionalams skirtą parduotuvę. Joje taip pat nesidairau pačių brangiausių.
Bet labai svarbu, kad gaminiai būtų kokybiški.
Keptuvės turi būti kuo sunkesnės, didesnės, storesnės ir ilgaamžės. Todėl mes, virėjai, keičiamės patirtimi, ką ir kur geriausia pirkti“, – sakė D.Dabrovolskas.
Mados ateina ir praeina
Anot D.Dabrovolsko, madas virtuvėje, kaip ir bet kur kitur, diktuoja pardavėjai.
„Nepernelyg aš jų klausau. Visada galiu atsikirsti, kad mados ateina ir praeina. Ar dėl sveikatos negalima kepti kepsnių su alyvuogių aliejumi ir dar tefloninėje keptuvėje? Tokių kalbų ir dabar netrūksta.
Tačiau italai ar graikai tai daro visą gyvenimą, juk jie nesiveža iš kitur saulėgrąžų aliejaus. Valgo tai, ką patys užsiaugina“, – priminė pašnekovas.
Tad ar gali būti lietuviams kas nors skaniau už apskrudusias smulkiai supjaustytas bulves, iškeptas su kiauliniais taukais paprastoje plieninėje keptuvėje, įkaitintoje ant malkomis kūrenamos krosnies?
Pardavimą lemia nuolaidos
Prekybos centruose pirkdami mėsą ar miltus pirkėjai nepraeina pro indų lentynas, ypač kai jose ima šviesti apie nuolaidas skelbiančios etiketės.
Pasak „Maximos“ atstovės Renatos Saulytės, šio tinklo parduotuvėse ketaus keptuvių pirkėjai neras – jų tiesiog netiekiama. Tačiau keraminių ar padengtų teflono danga keptuvių pasirinkimas labai didelis.
„2012 metais anksčiau itin populiarių tefloninių keptuvių pardavėme net penkis kartus mažiau nei su keraminiu paviršiumi.
Tačiau pernai paklausa apsivertė aukštyn kojomis: tefloninės keramines pranoko pusantro karto“, – pasakojo R.Saulytė.
Kas turėjo įtakos? Juk keraminės keptuvės laikomos ilgaamžiškesnėmis?
R.Saulytė neabejojo: nuolaidos, kurios buvo taikomos tefloninėms.
Pernai, palyginti su 2012 metais, visų keptuvių „Maxima“ pardavė trečdaliu daugiau.
Akivaizdus įrodymas, kad žmonės vis dažniau maistą ruošia namuose, užuot vaikščioję į kavines ar restoranus.
Dosniausias – gruodis
„Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio teigimu, šio prekybos tinklo pirkėjai simpatijas skirtingoms keptuvėms padalijo maždaug po lygiai.
„Pusė iš visų parduotų keptuvių buvo keraminiu paviršiumi.
Iš likusių didelę riekę atsiriekė tefloninių keptuvių pirkėjai – 40 procentų. Likę 10 procentų klientų įsigijo ketaus keptuves“, – skaičiavo D.Ryliškis.
Daugiausia keptuvių „Norfos“ pirkėjai prisipirko per pastaruosius 4 mėnesius, ypač gruodį.
Anot „Iki“ atstovo Andriaus Petraičio, tefloninės keptuvės – dar ne atgyvena. Šiame tinkle jų parduodama triskart daugiau nei keraminių.
Perskaityti instrukciją būtina
Subraižytos tefloninės keptuvės netinka maistui gaminti. Jas belieka išmesti. Mat fluoro turintys junginiai, kurių yra ir teflone, kaupiasi organizme. Vėžį sukeliančių medžiagų mišinys išsiskiria aukštoje temperatūroje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pataria renkantis keptuvę atkreipti dėmesį į gamintojų rekomendacijas.
Jie nurodo, kiek kepimų yra apskaičiuota konkrečiam gaminiui: gali būti ir 100, ir 130 ar net mažiau.
Nerūdijančiojo plieno keptuvės, pagamintos iš tam tikros markės plieno, gali būti naudojamos ilgai. Neribojamas ir keraminių keptuvių naudojimo laikas.
Keptuvės ženklinimo etiketėje būna išspausdinti specialūs simboliai – taurelės ir šakutės. Jie nurodo, kad gaminys pagamintas iš tinkamų žaliavų, skirtų liestis su maistu.
