Praėjusiais metais Prienų rajono savivaldybės administracijos iniciatyva teismai net 21 pastatą pripažino bešeimininkiu. Dėl dar 24 pastatų pernai kreiptasi į teismą ir galutinis sprendimas nėra priimtas.
Tokiu atveju turtas tampa administracijos nuosavybe, o tuomet lieka du keliai – jį parduoti arba nugriauti.
„Norime atsikratyti apleistų statinių, tačiau procedūros užtrunka, o griovimas brangiai kainuoja“, – kalbėjo Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.
Mena sovietinių kolūkių laikus
Pernai Prienų rajono valdžia nugriovė 5 apleistus pastatus, dauguma jų – Balbieriškio seniūnijoje. Už paslaugas sumokėta daugiau kaip 50 tūkst. eurų.
Šiemet numatyta nugriauti mažiausiai 11 statinių ir šiam tikslui skirta 65 tūkst. eurų.
„Šių lėšų numatytiems darbams nepakaks, todėl ieškosime galimybių didinti finansavimą“, – žadėjo meras A.Vaicekauskas.
Pasak jo, dažniausiai tenka griauti apleistus sovietinių kolūkių statinius, kurie nenaudojami stovi jau kelis dešimtmečius.
Vis dėlto griuvenomis kartais virsta ir pavieniai privačių asmenų valdyti statiniai, kurių priežiūra niekas neužsiima.
Planai kartais subliūkšta
Kaskart perėmus bešeimininkį turtą tenka spręsti rebusą – nugriauti statinį ar bandyti jį parduoti ir dar šiek tiek uždirbti.
Būta atvejų, kai žmonės įsigijo tokius statinius, tačiau jų atnaujinimas net neprasidėjo. Galimybės priversti pirkėjus imtis darbo – labai ribotos.
O rajono valdžia siekia, kad tokie pastatai nebjaurotų vietovės vaizdo.
A.Vaicekauskas prisiminė, kad prieš kelerius metus baigus ligoninės rekonstruciją Prienų rajono valdžia nusprendė nugriauti ir jai pačiai priklausiusį senąjį gydymo įstaigos korpusą.
Valgyklą svarsto atstatyti
Prienų rajono savivaldybės administracija perims visai neseniai bešeimininkiu turtu pripažintą valgyklos pastatą buvusiame kariniame miestelyje.
Jis įtrauktas į Kultūros vertybių registro sąrašą, kuriame yra net 11 komplekso statinių.
Rekonstruoti buvusios valgyklos turbūt nepavyks, todėl svarstoma ją atstatyti.
Karinis miestelis Prienuose buvo pradėtas statyti maždaug 1933 metais. Tuo metu tai buvo vienos moderniausių kareivinių šalyje – veikė net centralizuotai tiekiamos šilumos sistema, vietinė kanalizacija.
Pagal tų laikų aprašus kareivinės užėmė daugiau kaip 20 hektarų plotą, kuriame išsidėstė 18 pastatų – kareivinės, valgykla su virtuve, ligoninė, skalbykla, arklidė, intendantūros, ginklų, trys gurguolių, du maisto sandėliai, maisto rūsys, taip pat amunicijos, kapsulių, šovinių, pašarų sandėliai.
Karinio miestelio atsiradimas Prienuose tarpukariu turėjo didelę įtaką vietos bendruomenei, gerokai pagyvino gyvenimą.
Tuo metu Prienuose veikė net kino teatras, garsi alaus darykla.
Sovietų kariams okupavus Lietuvą Prienų kareivinių miestelyje įsikūrė sovietų kariuomenės daliniai.
Rytinėje teritorijos pusėje buvo pristatyta daug naujų pastatų, daugiabučių kariškiams, todėl komplekso teritorija gerokai išsiplėtė. Keli daugiabučiai ir dabar gyvenami.
Po nepriklausomybės atkūrimo sovietų kariai išsikraustė, o dauguma pastatų buvo parduoti privatiems pirkėjams.
